{mosimage}Kartą išgirdau dviejų mamų pokalbį. Viena paklausė: "Tu dar maitini Pijų?" Kita atsakė: "Nebe. Mūsų gydytoja liepė po metų nujunkyti, ir aš nujunkiau, nors širdis plyšo..."


Kodėl  kai kurie gydytojai rekomenduoja nujunkyti vaikučius, kai jiems sukanka 1m.? Vieni teigia, jog tam, kad vaikas imtų mokytis savarankiškumo, nepriklausomybės, kiti - kad nuo 1 m. vaikui jau galima gerti karvės pieno. Tačiau vaikai krūtimi maitinami ne vien dėl maisto ir ne iš pareigos jausmo, o dėl to, kad abu gauna didžiulį abipusį pasitenkinimą.

Daugeliui motinų turbūt dažniau iškyla ne klausimas: "Kiek ilgai reikia žindyti kūdikį, kad jis būtų sveikas?", bet "Ar egzistuoja amžiaus riba, nuo kurios maitinimas krūtimi gali pakenkti?" Ar yra įrodyta, kad nuo 1 m. nujunkymas būtinas?

Ką rodo tyrimai. Vienas iš maitinimo krūtimi pranašumų - maistinė vertė. Tyrimai rodo, kad ir antraisiais kūdikio gyvenimo metais vertinant maistinę vertę pienas savo sudėtimi labai panašus į pirmųjų metų pieną (12.,1984) Net po 2 ir daugiau metų jis lieka vertingas baltymų, riebalų, kalcio ir vitaminų šaltinis (6., 1978).

Antrasis privalumas - imunitetas susirgimams. Įrodyta, kad imunoglobulino koncentracija piene didėja augant kūdikiui ir mažėjant maitinimų skaičiui. Taip vyresni vaikai  gauna stiprią imuninę apsaugą (4., 1983). Bangladeše atlikti tyrimai parodė, kokie stiprūs šie faktoriai. Buvo aptikta, kad tenykščio skurdo sąlygomis nujunkymas nuo mamos pieno kai vaikas yra 18-36 mėn. amžiaus, padidina mirties riziką net 2 kartus (2., 1988). Žinoma, išsivysčiusiose šalyse nujunkymas nėra gyvybės ir mirties klausimas, tačiau ilgas žindymas tikrai sumažina vizitų pas gydytojus skaičių.

Trečiasis pranašumas - atsparumas alergijoms. Gerai žinoma, kad kuo vėliau į vaiko racioną pateks karvės pieno ir kitų paplitusių alergenų, tuo mažiau tikėtina sulaukti alerginių reakcijų (8., 1987).

Psichologinis aspektas. Kiekvienai žindžiusiai motinai žinomas tas artumo ir švelnumo jausmas, kai žindomas vaikutis jau pakankamai paaugęs, kad apie tai kalbėtų. Tai teikia pasitenkinimą abiems. Pasak vienos psichiatrės (13., 1979), per anksti, ne savaime, nutrūkęs žindymas stipriai traumuoja vaiką emociškai: "Staigiai ir anksčiau laiko nutraukta vaiko galimybė patirti aukščiausiąjį pasitenkinimą, koks tik jam kada nors buvo pažįstamas, gali... sukelti didžiulį ir ilgalaikį stresą. Toks nujunkymas (prievarta) žindymą paverčia tik maitinimusi, nepaisant žindymo, kaip nusiraminimo, bendravimo, teigiamų emocijų šaltinio jiems abiems reikšmės."  Ilgai trukusio žindymo tyrimai psichologiniu aspektu rodo, kad vaikai, žindomi ilgiau, ateityje geriau  socialiai adaptuojasi.

Kultūra ir aplinkinių nuomonė. Akivaizdu, kad jokių žindymo po metų neigiamų pasekmių mokslas nepastebėjo, o visi teigiami dalykai patvirtinti ne kartą. Tad kodėl dažnai išgirstame: "Nujunkykite kai sueis 1 m."? Vienas iš faktorių - kultūrinis stereotipas ir "asmeniniai prietarai" (13., 1979).

- Šiais laikais madinga tikėtis iš vaikų ankstyvo jų išsivystymo ir ankstyvos nepriklausomybės. Ankstyvas nujunkymas nuo krūties irgi "pripaišomas" šiai srovei. Tačiau būtent per ankstyvas nujunkymas gali išprovokuoti emocinio vystymosi pristabdymą ir sustiprinti priklausomybę nuo tėvelių (13., 1979 ir kt.)

- Kitas faktorius, turintis įtakos nuomonei apie nujunkymą, gali būti vis greitėjantis šiuolaikinės visuomenės gyvenimo ritmas. Neribotas žindymas atrodo nesuderinamas su šiuolaikiniu gyvenimo būdu.

- Dar viena galima priežastis - vaikas, jau išmokęs kalbėti ir vis dar žindantis krūtį laikomas pernelyg suaugusiu, kad ieškotų fizinio pasitenkinimo žįsdamas mamos krūtį (paplitęs stereotipas, jog moters krūtinė vertinama kaip seksualinis stimulas).

- Kai kurie mano, kad maitinimas krūtimi po metų mažina vaiko apetitą kitokiam maistui. Bet nėra patvirtintų duomenų, kad žindomi vyresni vaikai atsisakinėja primaitinimo labiau nei tie, kurie jau nujunkyti. "Nevalgiukų", kurie atsisako primaitinimo, problemai spręsti rekomenduojamas ne nujunkymas, o mamos mitybos raciono išplėtimas, kad pagerėtų pieno maistinė vertė (6., 1978) o vaikučiams siūlomas kuo įvairesnis ir skanesnis maistas (7., 10., 11.)

Kaip kalbėti su gydytoju

Maitinanti motina turėtų iškart informuoti gydytoją, kad nori tęsti žindymą ir vaikui suėjus 1 m., nes yra gydytojų, manančių, kad motinai žindymas greičiau varginanti pareiga, nei malonumas ir jie gali pamanyti, jog motiną tiesiog domina jų nuomonė apie vaiko mitybą. Todėl reikia tiksliai ir aiškiai paaiškinti savo poziciją šiuo klausimu.

Geriausią teigiamą įspūdį gydytojams palieka tvirtai išreikštas požiūris. Pavyzdžiui, galima pasakyti: "Mes su Ugne žindymo metu patiriame abipusį malonumą. Ugnei tai išties  naudinga - ji visada gerai nusiteikusi ir auga sveika." Palyginkite tai su mažiau pavykusiu bandymu: "Nežinau, ar jau laikas nujunkyti Ugnę nuo krūties, ar dar ne. Apskritai, atrodo kad žindymas jai nekenkia… Ką jūs manote, ar verta toliau žindyti?"    Kuris iš šių dviejų pavyzdžių turi daugiau tikimybės sulaukti teigiamo atsakymo dėl tolesnio žindymo?

Ne visi gydytojai rekomenduoja nujunkymą nuo 1 metų. Tie, kurie rekomenduoja, galėtų kai ko pasimokyti iš žindymo entuziasčių, palaikančių natūralų žindymo užbaigimą. Daugelis motinų net neužsimena gydytojams apie tolesnį žindymą, kad išvengtų nemalonių komentarų, bet jei mes pačios daugiau kalbėtume apie savo teigiamą ilgo žindymo patirtį, mums pavyktų pakeisti kai kurių medicines atstovų požiūrį į tai.  Tam reikia pasitikėjimo ir drąsos, bei tyrimais patvirtintos informacijos apie natūralų žindymo užbaigimą, jog tai yra teisinga ne tik emociniu, bet ir medicininiu požiūriu. 

Šaltiniai:
1.Am J Clin Nutr 1980; 33:183-92.
2.Briend, A. et al. Breast feeding, nutritional state, and child survival in rural Bangladesh. Br Med J 1988; 296:879-82.
3.Ferguson, D. M. et al. Breastfeeding and subsequent social adjustment in six- to eight-year-old children. J Child Psychol Psychiatr Allied Discip 1987; 28:378-86.
4.Goldman, A. S. et al. Immunologic components in human milk during the second year of lactation. Acta F'aediatr Scand 1983; 722:133-34.
5.Guilick, E. E. Effects of Breastfeeding on Infant Health. Pediatr 1.Ahn, C H and MacLean, W C. Growth of the exclusively breastfed infant. Nurs 1986; 12(1): 51-54.
6.Jelliffe, D. B. and Jelliffe, E. F. P. The volume and composition of human milk in poorly nourished communities. A review. Am J Clin Nutr 1978; 31:492-509.
7.Rohde, J. E. Breastfeeding beyond twelve months. Lancet 1988; 2:1016.
8.Savilahti, V. M. et al . Prolonged exclusive breast feeding and heredity as determinants in infantile atopy. Arch Dis Child 1987; 62 269-73.
9.Shattock, F M. and Stephens, A. J. H. Duration of breastfeeding. Lancet 1975; 1:113-14.
10.Tangermann, R. H. et al. Breastfeeding beyond twelve months. Lancet 1988; 2:1016.
11.Underwood, B. A. Weaning practices in deprived environments: the weaning dilemma. Pediatr 1985; 75:194-98.
12.Victora, C. G. et al. Is prolonged breastfeeding associated with malnutrition? Am J Clin Nutr 1984; 39:307-14.
13.Waletzky, L. R. Breastfeeding and weaning: some psychological considerations. Primary Care 1979; 6:341-55.
14.Whitehead, R. G. The human weaning process. Pediatr 1985; 75: 189-93.

Šaltinis: lalecheleague.org