Net jei labai stengėtės apsaugoti savo mažylį nuo cigarečių dūmų ankstyvojoje vaikystėje, mokykliniame amžiuje visos jūsų pastangos gali nueiti perniek... Pirmiausiai todėl, kad vaikai labai smalsūs ir yra linkę pamėgdžioti kitus. Be to, juos veikia ne tik tėvai, bet ir gatvė, bendraamžiai. Dažniausiai pirmąją savo gyvenime cigaretę vaikai surūko draugų kompanijoje, net jei patys kartais to nelabai trokšta... Tiesiog ateina toks metas, kai bendraamžių nuomonė tampa žymiai svarbesnė, nei tėvų.
Cigaretė jaunuoliams tampa dar ir savotišku bendravimo su savo bendraamžiais instrumentu. Juk 10-14 metų jie dar tik pradeda mokytis bendravimo meno. Taip dūmelis tampa patogiu gelbėjimosi ratu, leidžiančiu lengvai užmegzti naujas pažintis: juk pakanka tiesiog prieiti paprašyti žiebtuvėlio...
Galiausiai, ne paskutinėje vietoje atsiduria ir rūkantys paauglių dievukai, žvelgiantys iš TV ir kino ekranų. Vaikai lengvai įtiki, kad nusipirkę cigarečių pakelį taps nors šiek tiek panašūs į savo garsius numylėtinius...
Ką daryti, jei jūsų atžala jau įniko traukti dūmą? Jei norite, kad jūsų žodžiai pasiektų paauglio sąmonę, pirmiausiai apsiginkluokite kantrybe ir teorinėmis žiniomis (išsinagrinėti problemą visapusiškai). Nenuleiskite rankų, jei po pirmojo mėginimo kovoti už vaiko sveikatą, patyrėte pralaimėjimą.
Nuvalkioti pasakojimai apie tai, kaip gramas nikotino užmuša arklį arba užkietėjusio rūkoriaus plaučiai primena skylėtą skudurą, jūsų vaiko tikrai nepaveiks. Jam nereikalingi ilgi pamokslavimai apie rūkymo žalą, geriau vietoje to pateikite trumpą objektyvią informaciją, o išvadas jis pasidarys pats.
Prisiminkite savo pirmą surūkytą cigaretę (jei aišku toks įvykis apskritai buvo) ir tai, kodėl tuomet rūkėte. Papasakokite viską savo vaikui. Čia nėra nieko gėdingo, o jūsų prisiminimai padės sukurti absoliutaus pasitikėjimo atmosferą.
Vaikams žymiai labiau rūpi sužinoti, kas jų gyvenime laukia artimiausiu metu, o ne tai, kas jiems nutiks po 20 metų... Todėl pirmiausiai kalbėkite apie rūkančio žmogaus išvaizdą. Galbūt jie su cigarete rankoje ir atrodo efektingai, bet kaip greit gelsta jų dantys, raukšlėjasi oda (ypač moterų), dvokia iš burnos ir pan. Be to, dar prisideda plaučių ligos ir t.t.
Bausmėmis ir draudimais paauglių stipriai nepaveiksite. Jei jis norės rūkyti - rūkys, tik pasistengs, kad jūs apie tai nebesužinotumėte.
Galbūt jums ir atrodys juokinga apie rūkymo žalą pradėti kalbėti su visai mažu vaikučiu, tačiau ankstyvame amžiuje reikia veikti emociniame lygmenyje. Kai tik pasitaiko kokia proga, atkreipkite mažylio dėmesį į prastą prirūkytos patalpos orą, autobusų stotelėse paveskite jį į šalį nuo rūkančių ir užsiminkite, kad nenorite, jog jis kvėpuotų kenksmingais dūmais. Jei kažkas iš pažįstamų metė rūkyti, būtinai pagirkite šį šaunų poelgį vaikui girdint.
Nekritikuokite savo vaiko išvaizdos: įvairios pastabos tik pastūmėja jį prie rūkalų, nes įsigijęs pakelį cigarečių, pasijunta kur kas tvirčiau.
Jei patys rūkote atsisakykite šio žalingo įpročio. Kaip gi kitaip kovosite prieš vaiko rūkymą? Nepamirškite, kad rūkančioje šeimoje augantis vaikas nesvarsto, ar jam rūkyti, ar nerūkyti. Toks vaikas galvoja kada galėsiu pradėti?..
Atidžiai rinkitės mokyklas, būrelius. Aplinka labai svarbi ir reikšminga. Pasistenkite, kad vaikui liktų kuo mažiau laiko šlaistytis gatvėmis be užsiėmimo.
Išmokykite savo vaiką pasakyti NE. Paaiškinkite jam, kad pasitaiko tokių pasiūlymų, kurių verta atsisakyti.
Atkreipkite dukros dėmesį, kad nerūkantys jaunuoliai, vyrai, kur kas labiau vertinami moterų draugijoje, nei tie, kurių dantyse amžinai smilksta cigaretė...
Šaltinis: Žurnalas moterims women.ru