{mosimage}Vaikiška meilė, pirmasis sielų ir lyčių sąlytis… Nors visi gerai žinome posakį: “meilei nėra amžiaus ribų”, dažniausiai pakankamai neįvertiname savo vaikų jausmų. Nuo tėvų priklauso, kokį pėdsaką vaiko sieloje paliks pirmoji meilė. Jų jausmai tyresni ir labiau pažeidžiami, nei suaugusiųjų. Pasišaipymai iš ankstyvos meilės gali labai žeisti. Baimė būti išjuoktam, augantis nepilnavertiškumo jausmas mažo žmogaus sieloje gali visai numarinti norą mylėti. Kalbėkite apie meilę su vaiku taip pat delikačiai, kaip ir su suaugusiais.

     Kartais vaiko pirmoji meilė sulaukia ne tik tėvų pašaipų, atviro aptarinėjimo, bet ir draudimų. Kodėl mus, suaugusius, taip gąsdina pirmieji užgimstantys mūsų vaikų meilės jausmai?

     Be abejo, šis didelis ir karštas jausmas padaro vaikus laimingus, įkvepia, bet kas žino, kur jis gali nuvesti? Juk vaiko psichika dar tebesiformuoja. Ar jis gali adekvačiai reaguoti į situaciją, ar susitvarkys vienas pats su širdyje šėlstančiomis aistromis?

     Nusistatę prieš “ankstyvąją” pirmąją meilę, tėvai teigia:

• Ši būsena trukdo vaiko mokslams
• Ankstyva meilė gali užgožti vaikui visą aplinkinį pasaulį, pristabdyti jo dvasinį tobulėjimą
• Tėvams neįtinka “meilės objektas”
• Nelaiminga pirmoji meilė gali turėti neigiamos įtakos vėlesniems santykiams su priešingos lyties atstovais
• Didelė ankstyvo seksualinio gyvenimo tikimybė. O tai visiškai nepageidautina.

     Vis dėlto, nepaisant tėvų nuomonės, vaikų meilė užgimsta ir gyvuoja. O kaip turi elgtis tėvai?

      Nedrausti!

     Ar galima uždrausti arba priversti mylėti? Greičiau jau išmokysite slėpti savo jausmus, slapstytis pakampiais, nepasitikėti tėvais. Įsimylėjėliai vis tiek pereis ugnį ir vandenį. Klausimas tik, kokią rolę šiuo sunkiu laikotarpiu suvaidins tėvai: draugo, su kuriuo galima paatvirauti, ar priešo, nuo kurio norisi bėgti iš namų ir slapstytis.  Pirmiausiai reikia pripažinti vaiko teisę mylėti.

     Kai kalbame apie vaikišką meilę, turime galvoje vaikišką jausmą, emocinę būseną, kuri neturi savyje seksualinio motyvo. Jos išraiška – žvilgsnis, žodis, juokas, pašnekesiai, rašteliai, laiškai, pramogos (kinas, teatras ir pan.). Bet kaip pajusti ribas, už kurių – anksčiau minėti neigiami padariniai ir blogybės. Kaip jų išvengti?

     Užpildykite gyvenimą teigiamomis emocijomis!
     Visi vaikai turi išgyventi sudėtingą seksualinio brendimo laikotarpį. Yra ypatingai jautrių vaikų, kuriems reikia nuolat iškrauti, nukreipti savo seksualinę energiją. Todėl reikia pasirūpinti, kad paauglio gyvenimas būtų užpildytas teigiamų emocijų, nukreipti jį tokios veiklos linkme, kuri teiktų maksimaliai daug džiaugsmo, net egzaltacijos.

     Žinokite, kas vyksta!
     Reikia atkreipti dėmesį į tokius dalykus: su kuo draugauja/nedraugauja jūsų vaikas? Kodėl nedraugauja? Kodėl susipyko su draugu? Kaip geriau būtų susitaikyti? Paprastai susižavėjęs kažkuo paauglys ilgą laiką jaučiasi tarsi pakylėtas: viskas jam sekasi lengvai, ir mokslai einasi kaip iš pypkės, ir visas pasaulis atrodo nuostabus.

      Kalbėkitės apie jausmus!
      Su vaiku reikia kalbėtis apie tai, ką jis jaučia kitiems žmonėms. Bet darykite tai taktiškai, nekamantinėdami. Užsitarnaukite pasitikėjimą ir atvirumą. Labai gerai, jei vaikas jaučia meilę konkretiems žmonėms: Astai, Tomui, mamai, tetai ir t.t. Ir kuo konkretesnis vaiko jausmas (padedu paruošti namų darbus, esu dėmesingas jam ir pan.) tuo teisingesnis jo emocinis vystymasis.

     Reikia būti budriems tuo atveju, jei vaiką apėmė toks meilės jausmas, dėl kurio jis nebegali galvoti apie mokslus, darbus ir kt. Tokia meilė tik atpalaiduoja, veda prie blogio, atitolina nuo realybės. Tėvai turėtų išmokyti vaikus analizuoti savo jausmus. Tėvai galėtų paklausinėti: “O kas tau joje/jame patinka? Ką tu jame/joje labiausiai vertini? Kaip jis pasielgtų tam tikroje situacijoje?” – vaikui reikia tokių klausimų. Kalbėkite subtiliai ir atsargiai. Vaikas vis tiek jaus nesmagumą. Tačiau prie šios temos vis sugrįžkite.

     Svarbiausia šioje nelengvoje situacijoje neskubėti, vengti pašaipų ir pamokslavimo. Nėra nieko brangiau už supratimą, kantrų išklausymą ir gerą patarimą. Jei sugebėsite tapti artimesni vaikui, apsaugosit ir nuo rimtų klaidų.

Šaltinis: sestrenka.ru