“Jeigu tektų auginti vieną vaiką – nebūtų, ką veikti”, - sako dvynukų tėvai.
Kauniečių Alisos ir Kęstučio Kriščiūnų šeima augina keturių mėnesių dvynukus Dovilą ir Vilnę. Buvęs Seimo narys, šiuo metu dirbantis Kauno miesto savivaldybėje Kauno pramogų ir sporto arenos statybų Nemuno saloje projekto koordinatoriumi Kęstutis Kriščiūnas neslepia tėvystės džiaugsmo ir mielai pasakoja savo dviejų mažylių laukimo, gimimo ir auginimo įspūdžius.

Kriščiūnai gana anksti sužinojo, kad susilauks dvynių ir labai nenustebo, kadangi abiejų giminėje yra buvę dvynukų ir ne po vieną porą. “Mano tikras senelis, o mažylių prosenelis, yra iš dvynių, mamos brolis augina dvynukus, žmonos giminėje taip pat yra dvynių, tik jie gal tolimesni”,- pasakoja K.Kriščiūnas. Vos kelių mėnesių nėštumą tyrę echoskopu jaunieji tėveliai ir sužinojo, kad turės dvynius. Alisa labai nustebo, o Kęstutis sakosi negalėjęs atsidžiaugti.


Kaip jiedu laukė savo mažylių? Kęstutis sako, kad Alisos nėštumas buvęs fantastiškas. Iš pradžių būsimoji mamytė savo vyrą gąsdino, kad ne kartą nusiųs jį vidury nakties pirkti raugintų agurkėlių, silkutės  lyg toji princesė viduržiemyje žibučių, bet taip nė kartelio ir neišsiuntė. “Man atrodo, kad mes neturėjome jokių problemų, gyvenome gana aktyviai, vaikščiojome po renginius, nereikėjo nei ligoninių nei jokių stiprinančių ar apsaugojančių procedūrų”,- pasakoja jaunas tėvelis.

Aišku, nėščiųjų toksikozės visiškai išvengti nepavyko, bet, pykindavo Alisą, skirtingai nuo daugumos nėščiųjų, popietėmis, o ne rytais, o visus šiuos nemalonius pojūčius, pasak  Kęstučio, labai greitai užgožė motinystės džiaugsmas. Alisa Kęstučiui sakydavo: “Jeigu tokie būtų ir kiti nėštumai, galėčiau gimdyti ir gimdyti…”

Tiesa, į nėštumo pabaigą, jaunai moteriai jau buvo sunku nešioti du žmogučius, ypač kai reikėdavo užlipti į antrąjį namo aukštą, prasidėjo stiprūs nugaros skausmai, teko kreiptis į medikus.

Vaikučiai gimė šiek tiek anksčiau laiko, berniukas svėrė 2700, o mergytė 2500 gramų. Medikai atliko cezario pjūvį, nors Alisa labai norėjo pagimdyti pati. Iš pradžių buvo tokių vilčių, bet paaiškėjo, jog vaikučių padėtis gimdoje nebuvo tinkama natūraliam gimdymui, berniukas buvo atlošęs galvytę ir užstojęs kelią į gimdymo takus.

Kęstutis nesistebi, kad vaikų sulaukę žmonės, ypač moterys apie savo gimdymą gali pasakoti valandų valandas, ir kiekviena istorija yra unikali ir nepakartojama. Kai savaitės pradžioje būsimieji tėveliai apsilankė pas prižiūrinčią gydytoją, ši pasiūlė būsimai mamytei gulti į stacionarą, nes jau reikėsią pradėti ruoštis gimdymui. Alisa taip ir padarė, liko ligoninėje, o Kęstutis ramus išvažiavo į  Vilnių, nes tuo metu ten dirbo. Tik atsisėdo su kolega prie stalo aptarti darbinių reikalų, kai sulaukė žmonos skambučio. “Mane jau veža į gimdyklą”, - pranešė Alisa. Kęstutis sako, jog  per 40 minučių iš Vilniaus centro atskridęs iki Kauno 2-osios ligoninės. O važiuodamas visą kelią telefonu prašęs gydytojos: “Jūs manęs palaukit…” Kas ten lauks, kai mažyliai beldžiasi į pasaulį!
Visgi  Kęstutis suspėjo.

Pro pravertas operacinės duris jis žiūrėjo, kaip į pasaulį atkeliauja du jo naujagimiai. Prie žmonos budėjęs anesteziologas iš pradžių pamanė, kad operaciją stebi pašalinis žmogus. Išsiaiškinęs, jog ten dvynių tėvelis, perdavė mamytei linkėjimus ir net paėmęs jos ranką pamojavo… Kęstutis sako, nesitikėjęs, kad Cezario pjūvis tokia sudėtinga operacija. Nereikia ir stebėtis, kad susijaudinusiam tėveliui laukimo akimirkos pavirto į amžinybę…

Kai gimė vaikučiai, Kęstučio pažįstami dažnai paklausdavo, ar sūnelis buvo džentelmenas, ar užleido pirmenybę savo sesei. Jaunasis tėvelis juokauja, kad jo sūnus kaip tikras lietuvis nepaisė jokių  mandagumo taisyklių ir pats pirmas atskubėjo į pasaulį. Dvynių tėvelis juokauja, kad berniukas maža to, kad neužleido mergaitės, užsiėmė pirmąsias pozicijas, bet ir galvą taip užkišo, kad net cezario pjūvį teko daryti. Kęstutis nemano, kad tokios gimimo aplinkybės turės kokios nors įtakos vaikų charakteriui. Ir patarlė: kas pirmesnis, tas gudresnis, pašnekovo nuomone, ateityje neturės jokios prasmės.

Kol kas broliukas šiek tiek lenkia sesę. Jis anksčiau pradėjo domėtis aplinkiniu pasauliu. Sesytė ramiai sau snaudžia, o broliukas akis išpūtęs dairosi, stebi aplinką. Berniukas anksčiau pradėjo guguoti, šypsotis, laikyti galvą. Po dviejų savaičių broliuką paveja ir  sesė.


 

Kęstučiui neatrodo, kad auginti du naujagimius – dvigubas vargas. Pamaitinti stengiasi abu kartu, maudyti, tiesa, tenka vieną paskui kitą.
“Mes nežinome, ką reiškia auginti vieną vargą, nes dvyniai – mūsų pirmagimiai, - sako tėtis, - tačiau augindami juos du, ko gero, išvengėme ne vienos dažnos naujagimių problemos arba tiesiog jų taip nesureikšminome”. Pasirodo, kad Kriščiūnų dvynukų nekankino pilvelių diegliai. Jie neįprato būti ištisai supami ar nešiojami ant rankų. Pamaitinti ir pervystyti mažiukai guli sau lovytėje ir … žvaigždeles mintyse skaičiuoja. Neverkia net ir “tūtę” (taip linksmai tėveliai praminė čiulptuką) pametę… Kęstutis sako, jog žmona yra ne kartą prasitarusi, jeigu turėtų tik vieną vaiką, kaip mūsų Vilnę, tai iš viso neturėtų ką veikti…

Dažnai Dovilo ir Vilnės tėvelių pažįstami klausia, kaip išrinko savo vaikučiams vardus. Kęstutis prisipažįsta labai norėjęs sūnui duoti senovinį istorišką Ūdrio vardą. O pašaipūnams, kurie sakydavo, kokio čia gyvūno vardą sugalvojęs, atšaudavo, jeigu būtų norėjęs gyvūno vardu pavadinti, tai būtų vadinęs… Bebru :)   Abu tėveliai buvo nusprendę duoti vaikams lietuviškus vardus. Socialdemokratui Kęstučiui imponavo ir Stepono Kairio, partijos įkūrėjo, taip pat istorinės asmenybės Stepono Batoro, lakūno Stepono Dariaus vardai. Mergaitei lyg ir tiko Barbora. Pradėję dalintis savo ketinimais su draugais, giminėmis ir pažįstamais, Kriščiūnai pakliuvo į labai dažnas jaunų tėvelių laukiančias pinkles. Pasipylė komentarai ir pastabos, vieni pažįsta blogus žmones, nešiojančius tokius vardus, kitiems nepatinka skambesys, tretiems dar kas nors… ir taip be pabaigos.

Galų gale nusprendė niekam nieko nesakyti ir registruoti vaikus vardais, kurie jiems iš tiesų labai patinka. Mama išrinko dukrai vardą Vilnė. Draugai, žinodami Kęstučio patriotinius jausmus ir meilę Kaunui, nepiktai pašiepdavo, mergaitė turėjusi būti Kaunė, nors pripažįsta, jog vardas išties labai gražus ir prasmingas.

Važiuodamas registruoti vaikų, Kęstutis “vežėsi” tik mergaitės vardą, o berniukui dar pakeliui turėjo apsispręsti, kas jis bus: Julius, Kristijonas ar Dovilas. Sprendimą nulėmė metrikacijos tarnyboje išgirsti statistiniai skaičiai, kiek po metų Lietuvoje bėgios mažų juliukų, kiek kristijonų ir kiek doviliukų. Išsirinko rečiau sutinkamą vardą.

Kaip ir daugelis šiais metais naujagimių susilaukę tėveliai, Kęstutis ir Alisa gavo nemokamą žurnalą “Naujagimis”, kuriame rado daug informacijos apie kūdikio priežiūrą. Paklaustas, ar atkreipė dėmesį į straipsnį apie “Hansa gyvybės draudimą” ir ką galvojęs apie galimybę pasirūpinti saugia savo vaikų ateitimi,  Kęstutis sako tuo pasirūpinęs jau prieš porą mėnesių: “Mano nuomonė – labai liaudiška: kai apsidraudi – tai nieko blogo ir neatsitinka”. 


Auksė Kontrimienė