{mosimage} Kai nenuorama visur kaišioja savo mažus pirštelius, neskubėkite pykti - mokslininkai teigia, kad rankų judrumas, pirštų miklumas liudija aukštą intelektą.

Japonai, įvertinę išlavėjusios rankų motorikos įtaką vaiko raidai, mankština 2-3 mėnesių kūdikių pirštelius. Ir mums vertėtų ilgai nelaukus pradėti tokią mankštą, o kurie tuo užsiiminėjo anksčiau, nepamiršti tęsti.
Visi žaidimai ir užsiėmimai, reikalaujantys tikslių pirštų judesių, teigiamai veikia mažojo kalbos raidą - galvos smegenų centrai, atsakingi už kalbą, ir centrai, reguliuojantys rankų pirštų judesius, yra visai šalia ir daro įtaką vieni kitų veiklai. Ne veltui žmogus, nerandantis tinkamo žodžio savo minčiai išreikšti, dažnai pasitelkia į pagalbą rankų judesius. Ir atvirkščiai - piešdami, rašydami ar atlikdami kokį kitą susikaupimo reikalaujantį darbą mažyliai padeda sau nevalingai iškišdami liežuvio galiuką.

Nuo ko pradėti? Galima nuo rankų ir pirštų mankštos, paskui pereiti prie judesių lavinimo pratimų. Pirmosios tokios pamokėlės turėtų būti nesudėtingos, pratimai lengvai atliekami. Tam geriausiai tinka dviejų paprastų judesių kombinacija. Tai turėtų būti kaip žaidimas.

Pamokykite mažylį pavadinti pirštus vardais (nykštys, smilius, didysis, bevardis, mažylis). Pirštukai gali vienas kitą pasveikinti - iš pradžių vienos rankos, tada kitos, o galiausiai abiejų - suglaudžiant pirštukų pagalvėles ir garsiai tariant: "Sveiki, pirštukai". Gal pavadinimai geriau įsimins deklamuojant eilėraštuką.

Pirmasis pirštukas
Vadinas nykštys (sugniaužus pirštus rodyti nykščius arba vienos rankos smiliumi rodyti kitos rankos nykštį).
Jis niekad nosytės
Daugiau nekrapštys (judinkite nykščius į šonus).
Antrasis pirštukas
Smaližius vardu (rodyti smilius).
Jis lenda ir sukas
Kur būna saldu.
Trečiasis pirštukas
Didžiausias iš visų (rodyti didžiuosius).
Aš juo kibirėlį
Per kiemą nešu.
Ketvirtas - bevardis (rodyti bevardžius).
Penktasis - mažiukas (rodyti mažylius).
O aš pirmokėlis (rodyti ranka į save) -
Šaunus mokinukas (suploti).

Pirštukų mankštinimo pratimus galima pasitelkti tikslinant ir įtvirtinant taisyklingą įvairių garsų tarimą. Tik prieš tai reikėtų pasikonsultuoti su logopedu. Mažyliui bus smagu tarti kurį nors garsą, imituojantį daiktą - lėktuvą (ū-ū-ū), vėją (š-š-š), musę (z-z-z). Taip pat galima mokyti mažylį atskirti painiojamus garsus. Pavyzdžiui, katė aštriais nagais (pirštukų pagalvėlės riečiamos prie delno, tariant garsą "š-š-š"), imituojame piktą katę, sudraskiusią balioną, iš kurio eina oras (pirštai atlenkiami, tariant garsą "s-s-s").

Galite pasiūlyti pajudėti - deklamuoti žinomą eilėraštį žygiuojant. Sugalvokite įvairių judesių pirščiukams, rankoms, kūnui. Žinokite, kad nėra taip paprasta deklamuojant eiti, atlikti tuos judesius ir išlaikyti vienodą deklamuojamo teksto ritmą bei tempą. Gali iš karto nepavykti, bet nauda didžiulė - mažasis pajus kalbos ritmą, pramoks tinkamai kvėpuoti, derinti kalbą ir judesius, skiemenuoti, įpras susikaupti, be to, lavės dėmesys, atmintis.

Logopedė Jolanta Stasiūnaitė
Šaltinis: "Mažylis", 2004, Nr.7