2-4 metų vaikas mano, jog jis yra visatos centras, jam dar sunku suvokti, kad aplinkiniai žmonės yra šio pasaulio sudedamoji dalis. Šio amžiaus vaikas tieiog atsikovoja savo vietą po saule. Štai dabar tėveliai turi galimybę pajusti visą auklėjimo saldumą. Turbūt nedaugelis jų supranta šios amžiaus krizės naudą. Kokia šios krizės prasmė? Mažam žmogučiui atėjo metas suprasti, kad jis atskiras individas, kad turi savo valią, savo vertybes. Tik tokiame kontekste įmanoma suvokti šio vaiko gyvenimo momento svarbą ir sudėtingumą.
Šiuo periodu vaikas reikalauja, kad su juo būtų elgiamasi kaip su suagusiu. Jam norisi turėti savų teisių, pasijusti svarbiu, turėti kažką nuosavo. Reikia nepamiršti, kad vaikas rodo kaprizus ne dėl to, kad siekia tam tikro tikslo ar kad nori jus įsiutinti. Jis paprasčiausiai negali valdyti savo užsispyrimo. Vaikas užsispiria taip, lyg kas jam trukdytų įgyvendinti planus: ašaros, isterika, tėvų pyktis. Sunkiausia tėvams šiuo metu kovoti su savo įpročiais. Reikia nustoti komanduoti, leisti jam rinktis, neįkyrėti. Paprasčiausiai lukterėkite, kol baigsis užsispyrimo priepuolis ir ieškokite priimtiniausio problemos sprendimo, bet nereikalaukite ir nerėkite. Palaukite kol vaikas nurims ir ramiai paaiškinkite. Tuomet mažylis sugebės išgirsti jūsų žodžius, pasiūlymus.
Šiame amžiuje dar negalima vaikui suteikti visiškos laisvės, tačiau daugiau laisvės galima ir reikia. Tai padės ir jums priprasti prie minties, kad vaikas kada nors suaugs, ir mažasis užsispyrėlis pmatys, kad laisvė ir nepriklausomybė nėra beribė. Labai dažnai vaikai užsispyrimo, kaprizų mokosi iš savo tėvų. Jei patys esate nekantrūs, ir jūsų vaikai tokie užaugs.
Visiškai išvengti užsispyrimo priepuolių, barnių nepavyks. Tiesa, tame yra ir pliusų: tėvai sužino apie savo mažylį šį tą naujo, o vaikas mokosi sudėtingose situacijose ieškoti kompromisų. Amžiaus krizė ne pats baisiausias dalykas auklėjimo kelyje, bet ji labai svarbi normaliems tarpusavio santykiams, pasitikėjimui ateityje.
Šaltinis: Дети.Ru