{mosimage}Vystymosi normos, terminai, kada vaikas turėtų pradėti vaikščioti yra gana miglotos: nuo 8 iki 18 mėnesių. Maža to, tiek ankstyvas, tiek vėlyvas vaikščiojimas gali būti, bet gali ir nebūti vienokių ar kitokių ligų rodiklis. Todėl pasistenkite išsiaiškinti, kur slypi vaiko nenoro vaikščioti priežastis. Jūsų vaikas pagal amžių yra aktyvus, žaidžia, ropoja, bet nepradeda vaikščioti? Vadinasi, dar ne jo laikas. Palūkėkite ir jis greit atsigriebs už tai, ką praleido.
Plaukimas, masažai labai padeda greitai fiziologinei raidai, taip pat perėjimui nuo vienos vystymosi fazės prie kitos. Beje, vaikščioti kūdikiai moka nuo gimimo: naujagimio ėjimo refleksas tikrinamas dar gimdymo namuose. Tėvai gali palaikyti šį mokėjimą: laikydami 1-2 mėn. kūdikį už pažastų ir prilaikydami jo galvytę, kasdien mankštindami mažylį. Vaikščiojimas tai mažylių sportas. Jis stimuliuoja kraujotaką, gerina kvėpavimą, duoda fizinio krūvio kojų raumenims. Geriausia treniruotis gamtoje, arba gerai išvėdintoje patalpoje.
Kaip sunku kažką padaryti ir susikaupti, kai esi spaudžiamas. Įsivaizduokite kad atsidūrėte vaikučio vietoje: kaip sunku žengti pirmąjį žingsnelį, naujoje kūno padėtyje išlaikyti pusiausvyrą. kai aplinkui tvyro didžiojo laukimo nuotaikos. Apsimeskite, kad jums nelabai rūpi, kaip jis nukeliaus iki naujo nematyto daikto ar žaislo, pastatyto kambario viduryje. Arba atsisėskite su vyru 1-2 metrų atstumu vienas priešais kitą ir gaudykite savo nenuoramą.
{mosimage}
Vaikučiui patogiausia, kai mama su tėčiu žaidžia su juo susėdę ant žemės, jo ūgio lygyje, o ne duoda komandas iš viršaus į apačią. O kad ropoti ar vaikščioti būtų įdomiau, žaidimų teritorijoje pridėliokite žaislų, daiktų, kurie labai rūpi mažyliui, tuomet vaikas turės tikslą iki jų nusigauti.
Kad vaikui būtų įdomu vaikščioti, reikia tikslo, todėl paprašykite mažylio atnešti vieną ar kitą daiktą, pagirkite jį taip, sakytum be jo jūs nebūtumėte išsivertę! Neskubėkite perkelti, nunešti vaiko ten, kur jis atkakliai prašosi jei tai saugu, tegu iki ten nukeliauja pats.
Nereikalaukite iš vaiko visko ir iškart. Iš pradžių vaikščiokite prilaikydami už abiejų rankučių, po to už vienos, paeiliui pakeisdami prilaikomą ranką. Venkite staigių judesių, kad netyčia neišnirtų rankytė. Nekelkite mažylio aukštyn už rankų, kai lipate laiptais. Pasiūlykite vaikui stumti priešais save didesnį objektą (mašinytę, vežimuką ir pan.). Vietoje savo delno, leiskite mažyliui įsitverti į jūsų chalato diržą, pamažu prailginkite šį pavadėlį. Taip palaipsniui jūsų vaikas pasijus tvirčiau ir mėgins vaikščioti be jūsų pagalbos.
Vis dėlto, turite būti pasiruošę dažniems griuvimams, nusivylimui - tai neišvengiama. Kai mažylis išsitiesia ant žemės, nebarkite, nekelkite balso ir nereaguokite labai emocionaliai. Tylėdami pakelkite jį ir tik po incidento paaiškinkite, kaip reikia elgtis, kad daugiau taip nenutiktų. Griūdami vaikai instinktyviai atpalaiduoja visus raumenis. O nuo mamos šūksnio vaikutis gali juos sutraukti. Jei jūsų mažylis hiperaktyvus, verta įsigyti galvos apsaugą-šalmą: vis dėlto galva svarbesnė už aplinkinių reakcijas. Kai tik vaikas pradeda sėdėti, šliaužti, mokykite nuo visur lipti užpakaliuku žemyn, trauktis atbulam. Sudėtingoje situacijoje jis paprasčiausiai atsisės.
Vaikučio drabužėliai neturi varžyti judesių, rankovės ne per ilgos, svarbu, kad delnai ir pėdos gerai sukibtų su grindimis.
Šaltinis: medinfo.ru