{mosimage}Net jei vaikas lankė ikimokyklinius paruošiamuosius kursus, praeis ne viena diena ir net ne viena savaitė, kol jis galų gale supras, kas tai yra būti mokiniu. Jums prireiks nemažai kantrybės ir takto, kad vieną dieną jis nepareikštų: „Viskas! Daugiau į mokyklą nebeisiu!”

Režimas
Praktiškai visiems vaikams, ypač tiems, kurie nelankė vaikų darželio, sunku priprasti anksti keltis. Kasryt įkalbinėjimai, grasinimai, barniai...

Galiausiai, neišsimiegojęs ir susierzinęs, jis vos spėja į mokyklą, sunkiai išsėdi pamokas, išvargsta. Geriausia pradėti pratinti būsimą pirmokėlį prie režimo dar iki mokyklos, pamažu vis ankstinant kėlimosi metą (taip pat ir ėjimo miegoti laiką). Bet jei to nepadarėte, būkite tvirti nuo dabar, ir siekite, kad vaikas nueitų miegoti ne vėliau kaip 21 val., taip pat ir savaitgaliais. Likus 1,5 val. iki miego, nebežiūrėkite televizoriaus ir nežaiskite judrių žaidimų. Be abejo, tokiu metu jau turi būti paruošti visi namų darbai. Jei vaikas įpratęs pamiegoti dieną, pasistenkite šį įprotį išsaugoti bent iki antrosios klasės.

Santykiai su mokytoju/-a

Labai daug kas pirmokėlio gyvenime priklauso nuo to, kaip susiklostys jo santykiai su mokytoju/-a, beje ne tik jo, bet ir jūsų.
Pirmosios savaitės – pats metas susipažinti su pedagogu, užmegzti neformalius santykius. Būtinai papasakokite mokytojui apie vaiko charakterio ir temperamento ypatybes. Perspėkite, kad vaikas yra kairiarankis, ar mikčioja, arba jis yra labai lėtas, o gal atvirkščiai – hiperaktyvus. Paklauskite patarimo. Mokytojui bus malonu sužinoti, kad jūs domitės jo nuomone. Be to, galėsite neužduodami tiesioginio klausimo, pasitikslinti, išsiaiškinti jo požiūrį į  tai.
 
Jei mokytojas po pamokų vien tik stebisi ir peikia jūsų mažylį, pasistenkite išklausinėti, kas vis dėlto šiandien buvo gero. Galbūt ne mokslo srityje, bet jis parodė iniciatyvą padėti mokytojui, gal pasidalino su draugu priešpiečiais, greit susitvarkė suolą. Padėkite mokytojui pažvelgti į vaiką kitomis akimis.
 
Jei pedagogas kalba tik bendromis frazėmis: „nesistengia“, „sąsiuviniuose netvarka“ ir pan., pasistenkite išsiaiškinti, kaip jis galvoja, kodėl iškilo tokių problemų. Jei situacija beviltiška,  pasiūlykite spręsti problemas padedant mokyklos psichologui ar logopedui.

Jei jūsų vaikui puikiai sekasi ir jis gauna tik geriausius įvertinimus, nereikėtų labai atsipalaiduoti.  Būtinai pasiklauskite mokytojo, ar viskas gerai, ar nėra elgesio sutrikimų, ar ne per daug jis susitelkęs į įvertinimus, ar jam įdomu mokytis? Neleiskite mokytojui nuolat rodyti jūsų vaiką visai klasei kaip pavyzdį. Net jei jūs įsitikinę, kad jūsų vaikas – kuklumo įsikūnijimas ir neries nosies prieš draugus, klasiokai vis tiek žiūrės į jį nepatikliai, laikydami mokytojo „numylėtiniu“.

Apie apsaugą ir pasitikėjimą

Kad ir koks „prasikaltęs“ būtų jūsų mokinukas, niekada nebarkite jo mokytojui girdint. Pagalvokite: ką jaučia mažas žmogutis, atsidūręs prieš du susierzinusius pasipiktinusius suaugusius.  Ir kaip skaudu jam sužinoti, kad jūs persimetėt „priešo pusėn“ ir baratės vietoje to, kad padėtumėte išsikapstyti, apsaugotumėte.  Vėliau, vienumoje jūs būtinai pasakysite, kad pokalbis buvo nemalonus, ir išklausysite savo vaiko versiją. Mažylis turi nuo pat pradžių pajusti, kad mokykloje jūs – jo sąjungininkas. Tik tada jis pasakos jums ir pačias nemaloniausias situacijas. O jūs padėsite rasti išeitį ir sprendimą.

Niekada nekritikuokite mokytojo prie vaiko. Pirmiausiai, bet kuriam pirmokui mokytojas – vienintelis ir nepakartojamas. Net jei jis pasakys, kad Žemė yra laikoma trijų banginių, jums vargu ar pasiseks įrodyti esant kitaip. Vaikas mokysis sėkmingai tik tada, kai visiškai pasitikės mokytoju.

Įvertinimas ir besąlygiška meilė

Kažkodėl daugelis tėvų yra įsitikinę, kad jų vaikas mokykloje būtinai bus pirmūnas. Kai nutinka kitaip, tėvai nusivilia ir pasijunta apsigavę.  Kai ant pirmokėlio galvos pasipila priekaištai, jis mano, kad jo nebemyli. Jei anksčiau mylėjo besąlygiškai, tai dabar jis turi tą meilę nusipelnyt. Stenkitės labai neakcentuoti įvertinimų, nuraminkite mažylį ir leiskite suprasti, kad nesitikite visada tik puikių rezultatų. Nelyginkite vaiko su kitais klasiokais. Lyginkite tik jo paties rezultatus: „šiandien padarei tik 3 klaidas, o vakar 5-ias“

Kam man to reikia?

Daugelis vaikų, ypač šešiamečiai, nuoširdžiai nesupranta, kam jiems reikia mokytis. Stenkitės sudaryti tokias situacijas, kad jam prireiktų tam tikrų žinių, kurias gali gauti tik mokykloje: tegu pamėgina savarankiškai apsipirkti artimiausioje parduotuvėje, arba užpildyti anketą į kokį vaikišką konkursą. Taip pat rodykite susidomėjimą tuo, ką vaikas naujo išmoko ir sužinojo. 

Šaltinis: materinstvo.ru