{mosimage}Pastebėjote, kad paaugęs jūsų sūnus ar dukra vis liečia savo lytinius organus? Kas tai yra onanizmas - natūralus vaikiškas smalsumas ar patologinis įprotis? Jei vaikas nesunkiai atsitraukia nuo savo kūno tyrinėjimo, atvirai klausinėja apie kūno sandarą, skirtumus tarp vyrų ir moterų, jei jo elgesys nesutriko, miega normaliai, vadinasi tai – natūrali jo psichikos vystymosi, savęs pažinimo pakopa. Šis susidomėjimas įsiplieskia apie 3-6 gyvenimo metus, ir pamažu  užgesta iki paauglystės.

     Tėvai privalo elgtis taktiškai, negėdyti vaiko, ir atsakyti į natūralius vaikiškus jo klausimus. Bet jei toks vaiko elgesys yra normalus, ir netgi kitos lyties vaikų apžiūrinėjimas yra leistinas, kas gi tuomet yra onanizmas? Kada norma virsta patologija?

     Pradėsime nuo 2-3 m. amžiaus mažylių, kurie dar nesuvokia, kas yra onanizmas, nežino, kad liesti savo ir kitų žmonių kai kurias kūno vietas yra laikoma nepadoriu dalyku, todėl šiame amžiuje kalbėti apie onanizmą (masturbaciją) dar anksti. Onanizmas – lytinio potraukio tenkinimas, dirginant savo lyties organus (pavadinta pagal Biblijos personažo Onano vardą). Kai vaikas taip pasitenkina ir emociškai išsikrauna prieš miegą lovoje arba pasislėpęs kitose nuošaliose vietose, ir daro tai reguliariai, tuomet jau galima kalbėti apie patologinį įprotį. Pasitaiko, kad tai daroma atvirai, suaugusiems matant: taip elgiasi apie 5 proc. ikimokyklinio amžiaus berniukų ir 3 proc. mergaičių.

     Galimos onanizmo atsiradimo prielaidos:

     Fiziologinės

     • Choleriko temperamentas, didesnis poreikis iškrauti susikaupusią psichinę įtampą.

     Psichologinės

     • Neteisingas auklėjimas: per didelis griežtumas, aktyvumo ribojimas, daugybė draudimų, fizinės bausmės (ypač mušimas diržu, pliaukšėjimas per užpakalį).

     • Emocinio kontakto su tėvais problemos: nepakanka švelnumo, dėmesio, teigiamų emocijų, ankstyvas atsiskyrimas nuo mamos, kai ši išeina į darbą ir perleidžia vaiko priežiūrą kitiems. Tokie vaikai slepia savo jausmus, emocijas, išgyvenimus, dažnai gyvena savo fantazijų pasaulyje.

     • Kai šeimoje atsiranda antras vaikutis, vyresnysis pasijunta nebereikalingas, nemylimas.

     • Maitinimas prievarta taip pat gali baigtis onanizmu. Tokiu atveju įvyksta sudėtingas kompensacinis procesas: burnos ir lūpų zonos „tyli“ – vaikas negauna pasitenkinimo valgydamas maistą, todėl ima „kalbėti“ genitalinės zonos, taip atsiranda įtampa, kurią reikia iškrauti.

     • Psichologinis užkrėtimas – suaugusių miegojimas kartu su vaikais skatina juos domėtis kūnu ir seksualumu. Kartais tėvai pernelyg švelniai glamonėja savo mažylį, bučiuoja arba itin kruopščiai laikosi higienos ir labai dažnai apiprausia vaiko lyties organus. Būna, kad vaikai tiesiog kartoja tai, ką pamatė per televiziją arba nusižiūrėjo nuo bendraamžių.

     Klinikinės

     • Jei vaikas sunkiai užmiega, turi miego sutrikimų, tai sukelia daug nerimo, kurio vaikas atsikrato masturbuodamasis.

     • Pernelyg ankšti aptempti drabužiai be reikalo dirgina lytinius organus.

     Kas dar gali išprovokuoti onanizmą?

     • Vienintelis vaikas šeimoje, izoliuotas nuo vaikiškos draugijos.

     • Padidėjęs emocingumas, jautrumas.

     • Nėštumo patologijos, nelauktas nėštumas.

     • Kai tėvai laukė vienos lyties kūdikio, o gimė - kitos.

     • Pernelyg didelis tėvų principingumas.

     • Tėvo impulsyvumas, nesivaldymas.

     • Motinos šaltumas.

     Kaip padėti vaikui

- Pirmiausiai išsiaiškinkite šio įpročio atsiradimo priežastį (skaitykite aukščiau).

- Jokiu būdu negėdinkite vaiko, nebauskite ir nebarkite.

- Galite net nekalbėti šia tema su vaiku, tačiau pakeiskite iš esmės auklėjimo metodus, santykius su vaiku.

- Suteikite vaikui daugiau laisvės, galimybių veikti savarankiškai.

- Dažniau girkite vaiką.

- Šeimoje turi vyrauti rami, geranoriška atmosfera.

- Jei vaikas nori palakstyti, pašokinėti, nestabdykite jo, atvirkščiai, pasirūpinkite, kad gautų fizinio krūvio (pasivaikščiojimai gryname ore, sporto ar šokių užsiėmimai).

- Skatinkite vaiką išreikšti savo jausmus ir emocijas, o jei mažylis nemoka adekvačiai reaguoti į neigiamas emocijas, išmokykite to.

- Dažniau kalbėkite neutraliai, vengdami pamokomo, įsakmaus tono.
- Labai svarbu laiku pastebėti diatezę, kirmėlines ligas, urologinius ir ginekologinius susirgimus.

- Drabužiai turi būti švarūs, nevaržantys ir netrinti odos.

- Negąsdinkite mažylio baisiomis istorijomis dėl jo „nešvarių“ darbelių! Tai tik atsiras nepilnavertiškumo kompleksas, kuris suaugus peraugs į seksualines problemas.

- Nežeminkite vaiko apklausomis, apžiūrinėjimais, šios temos aptarinėjimu prie pašalinių žmonių.

- Peržvelkite mitybos racioną (kuo mažiau saldumynų, aštrių bei sūrių valgių).

- Kreipkitės į neurologą ir psichologą.

- Nepamirškite, kad onanizmas – būdas atsikratyti nervinės įtampos. Jei su šia įtampa susitvarkysite kitaip, nebereikės masturbuotis.

     Mylėkite savo vaiką. Dažniausiai masturbuojasi vaikai, augantys vaikų namuose, kurie jaučiasi niekam nereikalingi, nemylimi ir neturi galimybių saviraiškai. Darykite išvadas!
 
Autorius: Olga Anisimovič
straipsnis parašytas specialiai portalui www.solnet.ee