Šio amžiaus vaiką galite išmokyti valdyti save ir jį supančius daiktus tik nubrėžę aiškias ir protingas ribas.
Beje, jei išdaiga jau iškrėsta, jūs neprivalote susilaikyti ir neparodyti jokio nepasitenkinimo. Svarbiausia nukreipkite jį ne į mažylį, pvz.: Vaje, tai buvo mano mėgiamiausia vaza! Taip pasijusite lengviau ir negrauš kaltės jausmas, kad aprėkėte nesusivokiantį mažylį. O mažasis kaltininkas jausdamas, kad viskas kaip anksčiau, kad jis mylimas ir geras, dar ir pagailės mamytės, kuriai taip liūdna dėl vazos.
2,5 4 m. vaikai jau išskiria save iš aplinkos, kartu su šiuo suvokimu ateina ir savo poelgių supratimas. Jie pamato, kad geras elgesys džiugina artimuosius, o kai kurie poelgiai liūdina, erzina ir laikomi blogais. Nors supratimas jau atsirado, tačiau gebėjimas valdytis dar ne iki galo susiformavęs. Vaikas negali prisiimti visos atsakomybės už tai, kaip elgiasi, antraip išprotėtų nuo kaltės jausmo, lydinčio kiekviename žingsnyje.
Neretai šiuo gyvenimo tarpsniu atsiranda mistinis herojus, kuris ir krečia šias visas šunybes. Tai leidžia vaikui išsilaisvinti nuo gėdos jausmo, nes daugelį išdaigų krečia kažkas kitas. Pasistenkite patikėti vaiko apgaulėmis, jis kol kas dar painioja realybę ir fantazijas. Jam iš tiesų atrodo, kad išdaigas krečia ne jis, o kažkas kitas. Nesvarbu apie ką konkrečiai eina kalba kitą vaiką ar mistinį personažą jūsų užduotis yra suprasti, kodėl jis taip elgiasi. Išklausinėkite, pasvarstykite su juo kartu, paaiškinkite kodėl taip elgtis neverta, padėkite ištaisyti klaidas.
Šiame amžiuje vaikai dažnai elgiasi priešingai, nei prašo tėvai. Ne dėl to, kad ant jų pyksta ar negerbia, o paprasčiausiai nori pajusti savo nepriklausomybę, galimybes ir patikrinti ribas. Jei imsite vaiką dėl to persekioti, pradėsite karą, kuriame nugalėtojo nebus. Geriau pasistenkite paversti tai žaidimu.
4-6 m. vaikui vis dar sunku kontroliuoti savo elgesį. Nors ir supranta, kad negalima, kartais nesusilaiko ir neleistinai pasielgia, o po to išgyvena kaltę. Jis jau ima suprasti, kad vienareikšmių gerai ir blogai nebūna, ir labai daug kas priklauso nuo situacijos.
Vyresni nei 6 m. vaikai jau gali kontroliuoti savo poelgius. Šis įgūdis vertas paskatinimo, jį reikia treniruoti. Visiškai atsakyti už save jis galės tik būdamas maždaug 18-20 metų. Kol kas jūsų užduotis padėti išmokti savikontrolės. Nereikalaukite kad elgtųsi kaip suaugęs. Kaip ir anksčiau, stipriausias ginklas protingi apribojimai, kuriuos turite aptarti kartu su vaiku.
Barti, ar ne?
Jei matote, kad vaikas išgyvena dėl to, ką padarė, neverta šių jausmų aštrinti. Geriau palaikykite jį, bet ir netikinkite, kad viskas gerai. Tegu supranta, kad situaciją įmanoma ištaisyti, kad jis žmogus, kuris gali klysti, bet kitąkart reikės elgtis kitaip. Taip vaikas greičiau ims vertinti savo poelgius kritiškai ir adekvačiai.
Jei vaikas nesupranta, kad, pavyzdžiui, sulaužęs svetimą žaislą, pasielgė blogai, jums reikia susimąstyti. Galbūt auklėdami vaiką taip bijojote jį nuliūdinti, kad jis yra nepasiruošęs išgirsti, jog yra neteisus.
Apie tėvus
Būna, kad tėvai supyksta ant niekuo dėto vaiko. Taip nutinka, kai esate pervargę, buvote priversti atsitraukti nuo labai įdomios veiklos, susitikimo, nes neturėjote kam palikti mažylio. Tėvai neprisipažįsta sau, kokia yra tikroji pykčio priežastis, kabinėjasi prie menkniekių, kad galėtų išsikrauti ant mažylio.
Jei negalite savęs kontroliuoti, bent jau negąsdinkite vaiko savo emocionaliomis reakcijomis. Antraip jis ims bijoti jūsų. Jūs ir mažylis esate du skirtingi žmonės, ir jei vienas pyksta ant kito, taip nutiko dėl vieno iš jūsų klaidos. Visai gali būti, kad suklydote jūs.
Šaltinis: 7ya.ru
{mosimage}Kol mažyliui dar nesukako 2,5 metų, bausti ir barti jį yra beprasmiška. Pasimokys jis tik to, kad yra blogas vaikas ir niekas jo nemyli... Šiame amžiuje vaikas dar nesugeba atsakyti už savo poelgius, nes nesupranta kad tai jis pats iškrėtė išdaigą. Mums, suaugusiems, tai atrodo neįtikėtina, nes šio savo gyvenimo periodo nebeprisimename. Kai mažylis pamato savo poelgio rezultatą (pvz. sudaužytą vazą), jis iki galo nesuvokia, kaip tai atsitiko: ar tai jis kažką pastūmė rankute, ar tai vaza pati nukrito...