Savisauga. Vaikas ginasi nuo suaugusiųjų diktatūros ir kontrolės. Ar kada pagalvojote, kiek daug vaikui duodate nurodymų ir rekomendacijų, kurias jis būtinai privalo įvykdyti? Jam juk reikia kažkaip apsiginti nuo to.
Vienas savisaugos variantų atsakomybės vengimas. Tik žymiai pavojingesnis, nes vaikas šiuo atveju turi pakišti kažką kitą (brolį, sesę, močiutę, auklę, klasioką). Kartą supratęs, kad melas padeda išvengti atsakomybės, mažylis naudosis tuo kaskart, pasitaikius tinkamai progai.
Gėda. Nuo melo niekas neapsaugotas. Net patys pavyzdingiausi ir geriausi ima ir pameluoja. Jei po to jiems pasidaro gėda... tai nėra jau taip blogai.
Baimė netekti meilės. Juk ir mes, suaugusieji, neretai nepasakome visos teisybės vienas kitam (čia geriausiu atveju), arba meluojam net nemirktelėję, jei tik reikia skubiai gelbėti savo garbę. Vaikai yra visiškai priklausomi nuo mūsų meilės. Dėl savo naivumo ir nepatyrimo, jie kartais mano, kad dėl gauto mokykloje prasto įvertinimo ar kito prasižengimo, jie gali visam laikui netekti mūsų meilės...
Solidarumas. Kiekvienas mokinukas žino, kad išduoti draugą daug baisiau, nei pameluoti. Antraip, sulauktų visų paniekos. Neee, jau geriau pameluoti!
Įkvėpimas. Mažo žmogaus fantazija labai laki, jis kuria, fantazuoja, atsiskleidžia ir vystosi. Jo veikloje ir žaidimuose dažnai persipina fantazijos ir realybės pradas: antraip, kaip gi muilinė pavirstų piratų laivu, o paprasta medžio šakelė karžygio kardu? Tiesa, dažniausiai įgimta vaizduotė persipina su melagystėm, kurių išmokstama iš aplinkos, ir gauname ne tokį jau nekaltą kokteilį.
Provokacija. Vaikai mąsto maždaug taip: Jei manęs nepastebi, jei mano pastangas priima kaip normą, o dėmesį atkreipia tik tada, kai aš prasižengiu, tai prašom kiek tik norite! Šiuo atveju dėmesio troškimas (nors ir neigiamo) būna daug stipresnis už baimę būti nubaustam.
Kovoti su vaiko trūkumais beprasmis sveikatos, laiko ir jėgų švaistymas. Geriau mokytis stebėti, analizuoti ir augti kartu su savo vaikais, skatinti jų geriausias savybes.
Šaltinis: Medolina.ru