- Kokia gera mergaitė! Padeda šeimininkauti, visai kaip didelė! - tai močiutė.
- Nustok tuojau pat! Kaip išpurvinai viską, nemoki, geriau nedaryk! - tai mama.
Tokia skirtinga reakcija susijusi su tuo kad aš, keturių metukų mergaitė, turėdama pačius geriausius ketinimus, pasiėmusi smėlio kibirėlį su purvinu vandeniu ir lėlės antklodę, nusprendžiau išsiplauti grindis. Vandens kažkodėl pastoviai trūko ir aš nešiau jį vėl ir vėl. Suprantama vandenį į purviną lauko kibirėlį pyliau kriauklėje virš sudėtų indų, kojos buvo permirkusios o suknelė baisiai purvina. Demokratiškai, minkštaširdei močiutei buvo svarbus pats siekis, o pavargusiai, tik iš darbo parėjusiai mamai - rezultatas.

Taigi kada ir kaip mokyti vaiką tvarkytis? Kaip surasti aukso vidurį tarp jaunojo chaoso kūrėjo ir mažojo pedanto, kuriam švara - svarbiausias gyvenimo siekis.

Beviltiška reikalauti tvarkos iš metinuko pirmiausiai todėl kad jis dar nesugeba suprast ko iš jo norima, be to jo pasaulyje dabar tiek daug įdomių dalykų, juk kiekviena diena pilna naujų atradimų. Jeigu tapšnoti šaukštu per košę - ji skleis garsus, jeigu per ją užvožti stipriau - viskas lėks į šalis. O jeigu tempti už staltiesės krašto…. dar…. ir dar truputi… O! Viskas krenta ant grindų! Kiek triukšmo! O kas jeigu pasiekti tą didelę, didelę mamos skrynią! Arba tėčio popierius……

Dviejų metuku vaikas prašosi ant puoduko? Bando valgyt savarankiškai? Patikėkite būtent taip jis sąžiningai atlieka savo "pareigas namuose". Ne verta bandyti pasiekti daugiau. Bet jau vyresniam nei 3 metuku vaikui tiks tėvų replikos : "Nedaryk taip! Taip daryti negerai, prašau nustok." Žinoma reikia čia pat paaiškinti kas ir kodėl blogai, pav. : "Su smėliuku mes žaidžiame lauke. Negalima jį atsinešti ir išmėtyti ant kilimo. Mes su tėčiu vakare norėjome su tavim pažaisti, o dabar teks tvarkyti kambarį. O tai yra labai sunku, ar matai kaip giliai į kilimą pateko smėlis."

Jūsų vaikas dar pakankamai mažas tvarkymuisi, bet jau sugeba mokytis tvarkos palaikymo. Padėkite jam, tik neverskite, nenurodinėkite : "Greit nustok! Aš tau parodysiu kaip iš lėkštės valgį mėtyt." Tokiu atveju vaikas gali išsigąsti ir tikrai nustoti mėtyti valgį, arba visai atsisakyti valgyt, pravirkti ir palaipsniui tapti mažu, persigandusiu neurotiku. Yra dar kitas atvejis, labiau paplitęs. Vaikas, jau truputi išnagrinėjęs jį supantį pasaulį - jo spalvas, kvapus, garsus, pojūčius - dabar domisi savo tėvais. Šiuos "eksponatus" jis apžiūri ypač atidžiai - jų kantrybę, reakciją, nuotaikų kaitą, jam labai įdomu kur leistino riba, kas butu, jeigu… Tai primena žaidimą su staltiesę : dar truputi, dar… ir dar… Mamos balse girdisi grėsmė, puiku! Mama žada kažką "parodyti" - labai įdomu! Mama šaukia kad tuojau nubaus, - o aš nebijau! Pasižiūrėsim kas ką? Todėl geriau apsišarvuokite kantrybe ir vietoj barimo ir baudimo pabandykite paaiškinti kuo pagristas Jūsų nepasitenkinimas.

Keturių metuku vaiką jau galima pratinti prie namų tvarkymo. Tik atsiminkite, kad prieš Jus vaikas ir todėl negalima pavesti jam daug darbų ir laukti greito ir gero jų atlikimo. Keturi metai - tai amžius, kai mažasis žmogeliukas jau sugeba koordinuoti savo judesius ir suprasti esminius reikalavimus.

- Tai nuo ko gi pradėt tvarkymą? - paklausė Mažylis
- Kiekvienas žino kad pradėti reikia nuo riešutų kevalų! - išdidžiai atsakė Karlsonas

Kiekvienas procesas susideda iš trijų pagrindinių etapų: mokymas, kartojimas, įpratimas. Tas pats ir su tvarkymu. Gerai pagalvokite, kokius darbus namuose Jūs galėtumėt patikėti savo vaikui? Nušluostyti stalą? Šluoti grindis? Laistyti gėles? O gal šerti katę ar net plauti indus? Jūs turite būti visiškai tikri kad mažylis pajėgs atlikti šias užduotis. Ne taip jau ir baisu, jeigu jis sudaužys keletą puodelių arba perlies Jūsų mėgiamą fikusą. Apmaudu žinoma, bet pergyventi galima. Žymiai baisiau, jeigu jis šluodamas prisiuostys dulkių kurioms jis yra alergiškas. Taigi jūs sudarėte 2-4 darbų sąrašą, su kuriais Jūsų įsitikinimu vaikas susitvarkys. Dabar Jums reikės pačiai juos atlikti ir ne kartą, be to labai kruopščiai. Parodykite kaip reikia šluostyti dulkes: kur guli specialus skuduriukas, kaip jį sušlapinti, kokie turi būti judesiai, kad dulkės nelakstytu po visą kambarį. Paaiškinkite, kiek kartu per savaitę reikia laistyti kiekvieną kambarinį augalą, kiek reikia jam vandens ir kodėl : " Štai šita gėlė auga labai greitai, ji jauna, todėl jai reikia daug vandens. O ten senas, išmintingas kaktusas. Jis užaugo dykumoje kepinant karštai saulei. Jis įprato mažai gerti.

- Tu ką, net nepadėsi? - su nerimu paklausė Mažylis.
- Ne, kodėl gi, - nuramino Karslonas - Aš visa laiką dainuosiu ir palaikysiu tave pagyrimo žodžiais.

Greičiausiai mažylis jau žino, kaip atliekami daugelis darbu namuose. Juk jis mate Jus plaunančią, lyginančią, šluojančią, tvarkančią. Vaikai paprastai labai pastabūs ir lengvai atsimena visus Jūsų judesius. Žymiai sunkiau bus juos pakartoti. Būkite kantri, tegu pradžioje nuo tokios pagalbos Jūsų darbu namuose patrigubės - nieko tokio! Juk jam tokiam mažam, irgi dabar nelengva- nieko nėra tokio erzinančio, kaip to paties pakartojimas be laukiamo rezultato. O juk jam taip sudėtinga kontroliuoti savo emocijas: vėl neišėjo, vėl mama perdaro! Ir jau taip norisi verkti ar šaukti…

Būkite visada šalia, paguoskite. Tik nesakykite: "neišeina, na ir tegu, aš pati viską padarysiu!" mama padarys dabar, po metų, po dešimt metų, o po to skūsis : "Pas visus vaikai kaip vaikai! Tik mano užaugo niekam tikęs!" Žymiai naudingiau pasakyti :" Na va jau geriau. Beveik išėjo. Niekas negimsta mokėdamas. Galvoji aš viską mokėjau? Nieko panašaus! Bet aš išmokau ir tu išmoksi."

Taigi pirmiausiai bet koks darbas turėtų būti atliktas kartu. Mama plauna indus, dukra šluosto. Tėtis skuta bulves, sūnelis skalauja. Negalima iš karto palikti keturmetį žmogeliuką vienas prieš vieną su rimtą užduotimi. Visų pirmą rezultatas gali būti abejotinas, be to vaikas gali pasijusti vos ne nubaustu - visi ilsisi, o jis turi dirbt.

Niekada netaikykite darbų namuose kaip bausmę : Tu blogai elgeisi, todėl dabar eik ir šluok grindis. Ir jokio televizoriaus, kol viską nesutvarkysi!" Tokiu atveju jie taip ir bus vertinami - kaip bausmė, kurios reikia išvengti visais įmanomais būdais.

Taip pat nederėtu per daug girti ir vertinti vaiko dalyvavimą tvarkyme kaip kokį didvyrišką poelgį. Vaikas labai greitai supras, kad darbas namuose - kažkas neįprasto, ir užtenka tik truputi ką nors padaryti ir iš karto taps "šaunuoliu", "pačiu - pačių geriausiu" ir mylimiausiu vaiku. Ir kas tada? Vaikas supras, kad nuo šiol jis gali arba daryti arba nedaryti ką Jūs prašote, žinoma, juk tai taip sudėtinga, jeigu taip aukštai vertinama arba padaręs lauks būtinų pagyrų, o gal ir dovanų. Be to tą patį darbą - išskalaut porą puodukų, nušluostyti stalą - jis naudos kaip garantuotą būdą susitaikyti arba prisigerinti.

"Žinoma, namuose Mažylis visada tvarkė savo žaislus - tik kiekvieną kartą mamai tekdavo priminti apie tai tris, keturis, o tai ir penkis kartus ir jis tuojau pat viską sutvarkydavo, nors laike šį užsiėmimą nuobodžiu, o svarbiausiai visiškai beprasmiu."

Aiškiai apibrėžkite mažylio pareigas - ką daryti ir kada. Pradžioje gali tekt priminti - nieko blogo kad vaikas pats dar negali atsiminti. Pareigos jausmas - ne tai ką galima ir reikia reikalauti iš jo šiame amžiuje.

Tegu ypač mėgiami užsiėmimai - gėlių laistymas - darbų sąraše būtu greta mažiau mėgiamu, pav. savo lovos klojimu. Gyvenimas nėra vien rožėmis klotas, tegu pratinasi. Be to bet kokį užsiėmimą, net labai nuobodų, galima paversti smagiu žaidimu.

"Atspėk, ką mes dabar žaisime? - gudriai nusišypsojo Karlsonas. - Raudonkepuraitę ir vilką!Dulkių siurblys bus vilku, o aš medžiotoju!"

Yra begalė variantų . Tai galėtu būti varžybos: kas greičiausiai ir geriausiai plauna indus, gali būti nauju rekordų siekimas : vakar aš valiau tik vieną stalą - virtuvėje, šiandien du - virtuvėje ir svetainėje, o rytoj nušluostysiu dar tėčio darbo stalą. Galima susikurti pasaką : aš ne maža mergaitė, aš geroji fėja. Tai tik kitiems žmonėms atrodo kad aš skalbiu kojinės, iš tikrųjų aš taip buriu. Galima tapti Pelene, kuri taps nuostabia princese vos tik nušluos virtuvėje grindis. Pritarkite savo mažajam fantazuotojui. Juk tai taip paprasta. Ar atsimenate savo blizgančią ilgą skarelę, apie kurią taip svajoja Jūsų puošeiva. Ji kuo puikiausiai tiks fėjai, kai jis pabaigs savo burtus, arba taps nuostabiąją Pelenės, pabaigusios visus savo darbus ir besiruošiančios tapti princese, suknelę.

Be viso to visus darbelius galima daryti grojant kokiai linksmai muzikai - bus ir greičiau ir linksmiau, galima tuo pat metu kurti eilėraščius arba smagias istorijas, kuriose dalyvaus šakutė ar šaukštas, šluota ar muilas. Daug ką galima sugalvoti! Jūsų mažas išminčius greičiausiai pats pasiūlys, ką jis šiandien norėtu žaisti, Jums beliks tik laikytis šio žaidimo taisyklių, bet tuo pačiu sekti, kad veiktu ne tik vaiko išmonę, bet ir darbai judėtų į priekį.

Mielos mamos, tėčiai, močiutės ir seneliai svarbiausiai kad jus galima pasveikinti! Jūs auginate nuostabų padėjėją, o tai reiškia kad jūsų namuose bus tvarka ir jaukumas, o jūs patys turėsite daugiau laisvo laiko. Reikia tik apsišarvuoti trupučiu kantrybės. Taika Jūsų namams!

Iš rusų kalbos vertė Iva
Šaltinis: www.nanya.ru