Pastaraisiais metais nuomonės, koks turėtų būti vaikų lytinis auklėjimas, tapo dar prieštaringesnės. Visi sutinka, kad turime išugdyti teisingą požiūrį į lytinius santykius, tačiau kiekvienas turime savo nuomonę apie tai, ko mokyti, kas ir kaip turi tuo užsiimti? Atlikti tyrimai parodė, kad tik nedaugelis tėvų sugeba teisingai organizuoti lytinį savo vaikų auklėjimą. Paaugliai teigia, kad daugiausia informacijos apie seksą vaikai gauna ne namuose, o išgirsta iš draugų.Yra tėvų, kategoriškai nesutinkančių imtis lytinio vaikų auklėjimo, bet jie negali sutrukdyti vaikams susižinoti tai iš kitų šaltinių. Tik tuomet negali kontroliuoti žinių kokybės.
Kai kurie tėvai tiesiog nežino, nuo ko pradėti, ką kalbėti ir kaip neišgąsdinti vaiko nereikalingomis detalėmis. Nėra vieno teisingo atsakymo varianto, kurį turėtume pateikti vaikui, uždavusiam intymų klausimą. Tačiau kalbėdamiesi apie seksą su vaiku, turėtume laikytis kai kurių taisyklių:
Kalbėkitės kuo natūraliau, lyg aptarinėtumėte bet kurią kitą temą;
Vaikui nereikia pateikti ilgos paskaitos apie lytinį gyvenimą, jis dažniausiai nesugeba išlaikyti dėmesio. Vaikas nori klausinėti ir gauti trumpus, konkrečius atsakymus;
Jei klausdamas vaikas pavartojo nepadorią leksiką, geriau jam ramiai paaiškinkite netinkamų žodelių reikšmę, ir kodėl nenorite, kad taip kalbėtų. Pvz. aplinkiniams žmonėms būtų labai nemalonu girdėti tokius žodžius ar pan. Jei supyksite arba juoksitės iš nešvankių žodelių, vaikas specialiai juos kartos.
Jau ikimokyklinukai turėtų žinoti, kaip apsiginti nuo seksualinės prievartos. Vaikas turi mokėti paakyti ne suaugusiems. Paaiškinkite, kad pasitaiko tokių suaugusių, kurie gali pasielgti netinkamai, ir kad vaikas apie tai turi pasisakyti tėveliams. Išmokykite pasakyti ne, jei nepažįstamasis kviečia eiti kažkur kartu.
Apie artėjantį lytinį brendimą tėvai su vaiku turi pasikalbėti dar iki paauglystės. Fizinis brendimas gali prasidėti ir iki 10 metų.
Berniukai taip pat turi žinoti apie menstruacijas, o mergaitės apie erekciją. Nereikia vengti kalbėti apie homoseksualumą, prostituciją. Didžioji dauguma vaikų vis tiek sužino apie šiuos reiškinius iš TV laidų arba perskaito spaudoje ir tai sužadina natūralų smalsumą.
Nieko neslėpdami papasakokite apie ŽIV ir kitas lytiškai plintančias ligas, tačiau stebėkite vaiko reakciją ir nepersistenkite. Nėra jokios būtinybės gąsdinti, tačiau kiekvienas pradinukas jau turėtų žinoti, kas yra ŽIV ir kaip jis perduodamas.
Pasistenkite, kad vaikas nesijaustų nepatogiai, kad drąsiai užduotų klausimus apie lytinį gyvenimą. Nesakykite jam: Tu dar per mažas, kad tai suprastum. Jei vaikas klausia konkrečiai, atsakykite aiškiai ir trumpai.
Jei negalite atsakyti į vaiko klausimą, nebijokite jam prisipažinti. Pasakykite, kad paklausite geriau žinančių žmonių.
Atsakę į vaiko klausimą, stebėkite, ar suprato. Įsitikinkite, ar būtent tai jis norėjo sužinoti. Ir labai gerai, jei po jūsų pokalbio vaikui iškilo dar naujų klausimų.
Sėkmės!
Šaltinis: Medportal.ru