Kada pradėti auklėti vaiką? Pedagogų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria. Vieni mano, kad iki tam tikro amžiaus (2, 3 ar net 5 m.) vaikai auklėjimui nepasiduoda, nes dar mažai ką suvokia. Yra ir tokių, kuriems iki 5 metų vaikas šeimoje – valdovas, nuo 5 iki 12 m. – tarnas, o nuo 12 m.- draugas. Kiti galvoja, kad auklėti reikėtų pradėti nuo pat gimimo. Kurie teisūs?

 

Gamtos pasaulyje pastebimas „prielipos efektas“: vos išsiritę iš kiaušinių paukšteliai prisiriša prie pirmo sutikto – mamos ar kito judančio artimiausio objekto, ir seka paskui, mokosi iš jo. Įdomiausia tai, kad „prisiklijuoja“ paukštukai praėjus vos keletui sekundžių nuo gimimo, ir jei tą momentą praleistų, efektas išnyktų negrįžtamai.

Panašiai ir mažo žmogučio gyvenime egzistuoja kritinis periodas, reikalaujantis intensyvaus ir teisingo auklėjimo. Šiuo periodu mažylis lyg „prisiklijuoja“ prie jūsų: seka, tiki, pamėgdžioja, suvokia ir priima. Tokią galimybę reikia išnaudoti, nepavėluoti ir nepraleisti šio momento.

Ką įdėsi, tą ir turėsi

Pasak psichologų, žmogaus pasaulio suvokimas, įsitikinimai, vertybės iš dalies susiformuoja jau iki 5 gyvenimo metų. Šiuo laikotarpiu tėvai turėtų pasistengti kuo daugiau laiko praleisti su vaiku – kad nepraleistų paties svarbiausio ir tinkamiausio asmenybės vystymosi etapo.

Tačiau ką pastebime šiuolaikinėse šeimose? Vaikai dažniausiai „prilimpa“ prie auklių, močiučių, darželio darbuotojų, bet ne prie tėvų, kurie uždirba pinigus. Gerai, jei tai pasitaiko geras žmogus... Kreivai išaugusio medelio nebeištiesinsit.

Vaikas lyg skrynia – ką į ją įdėsit, tą ir turėsit. Visi ankstyvos vaikystės patyrimai ir įspūdžiai, išplaukiantys iš jūsų santykių, darys įtaką tolesniam jo gyvenimui. Jei mažylis jaučia diskomfortą ir verkia, o mama susierzina ir rėkia, vaikas tokią reakciją priims kaip signalą: „aš nereikalingas“. Ir atvirkščiai: jei tėvai labai laukė mažylio, jei mama rūpestinga, laiku ir adekvačiai reaguoja į vaiko verksmą, pašalina diskomfortą, mažylis jaučia, kad yra mylimas, reikšmingas ir reikalingas.

Namiškiai nuolat žodžiais aiškina vaikui kas yra blogai, o kas gerai; ko jie reikalauja, ką draudžia, už ką baudžia arba paskatina. Tai yra sąmoningai formuoja atitinkamą pasaulio suvokimą. Paraleliai vyksta ir netiesioginis auklėjimas. Vaikas stebi tėvų emocijas bei veiksmus, ir mato, kaip jie bendrauja su juo, tarpusavyje ir su kitais žmonėmis.

Sukaupęs šią patirtį, vaikas susikuria savitą savęs ir pasaulio suvokimą. Pvz., jei mažylis mato, kad tėvai nuolat pykstasi, aiškinasi santykius, jis taip pat gali tapti agresyvus: „Aš matau, kaip reikia gyventi, reikia pulti kitą...“ Netiesioginis mokymas daro žymiai didesnę įtaką vaikui, nei tiesioginis. Tėvai turėtų būti tokie, kokius nori matyti savo vaikus – ne žodžiais, o veiksmais.

Vaikai labai dažnai tėvų klausia: „Ar tu mane myli?“ Kartais mažylis specialiai pasielgia blogai, kad patikrintų, ar tikrai suaugę jį myli. Milijonai tėvų galvoja, kad pagrindinė jų funkcija – nuolat kažką drausti. Kiti atvirkščiai – pataikauja ir nuolaidžiauja savo vaikams. O nuolaidžiavimas – tai abejingumas, kurio šaknys slypi taip pat meilės trūkume.

Kaip parodyti vaikui, kad jį mylite?

Pirmiausiai, kasdien tai pasakykite. Kaskart, išgirdęs meilius tėvų žodelius, vaikas pasijunta saugus ir įgyja pasitikėjimo. Be meilių žodelių, dar labai svarbūs: akių kontaktas, fizinis kontaktas ir dėmesingumas.

Maždaug nuo 6 savaitės kūdikis sugeba sugerti ir suvokti iš mylinčių tėvų akių sklindančią meilę, būtent šiuo būdu  kūdikiai pripildo „emocinį rezervuarą“. Neretai nutinka taip, kad tėvai skvarbiu žvilgsniu įsispitrina į vaikus tik tuomet, kai labai supyksta, ir labai retai žvelgia į juos meilės kupinu žvilgsniu. Tokie vaikai užaugę pasijunta labai nejaukiai, sutikę tiesioginį akių kontaktą, nes suvokia jį kaip priešiškumą, todėl nusuka žvilgsnį į šalį.

Žymi šeimos terapeutė Virginija Satir yra pasakiusi: „Vaikams reikia 4 stiprių apsikabinimų per dieną, kad išgyventų, 8 stiprių apsikabinimų – kad būtų sveiki, ir 12 apsikabinimų – kad augtų“ Vaikai, kurių tėvai neapkabina ir nebučiuoja, galiausiai ima manyti, kad jie neverti šito.

Pats efektyviausias būdas parodyti vaikui savo meilę – skirti dėmesio tik jam. Turite kuo dažniau būti kartu, jausti tarpusavio ryšį, šnekučiuotis, pažinti vaiko vidinį pasaulį.

Daugeliui tėvų atrodo, kad dėmesį vaikui parodo paskatinimais, dovanėlėmis, norų išpildymu. Tai, žinoma, irgi svarbu. Bet apdovanojimai niekada neatstos nuoširdžios tėvų meilės. Skirti vaikui dėmesio reikia ne tik tuomet, kai atsiranda laiko. Dėmesys – esminis jo poreikis. Nuo to, kiek šis poreikis bus tenkinamas priklausys vaiko ateitis: koks jis pats bus tėvas/motina ateityje. Jei poreikis nepatenkinamas, vaikas manys, kad turite svarbesnių reikalų už jį.

Pedagogai pataria specialiai paskirti tam tikrą dienos laiką, kada su vaiku būsite tik dviese. Tuo metu reikia išjungti mobilųjį telefoną, televizorių, kompiuterį, negaminti maisto virtuvėje ir pan. Paklauskite savo vaiko, ką jis norėtų nuveikti kartu su jumis.

Auklėjimas – tai kūryba. Jam reikia skirti labai daug laiko, jėgų, dėmesio, apmąstymų, skaityti specialią literatūrą, kalbėtis su kitais tėvais. O svarbiausia - reikia labai mylėti savo vaiką.

Kviečiame pabendrauti su kitais tėvais, besidominčiais vaikų auklėjimu, ir pasidalinti savo patirtimi supermama.lt Forume.

Šaltinis: supermama.lt