{mosimage} Riebius žodelius anksčiau ar vėliau atranda visi vaikai. Tačiau ką daryti, kai imama jais švaistytis? Negirdėti? Bartis? Aiškinti, kad taip sakyti negalima ir negražu? Štai keletas patarimų, kokia reakcija būtų tinkamiausia.
Jokios reakcijos. Pirmąkart vaiko tariamą riebų žodelį arba nepageidautiną pasakymą geriausia tiesiog praleisti pro ausis. Kai nėra jokios reakcijos, vaikui tarsi duodamas signalas: nieko neįvyko, nieko nepasiekei. Jei signalas vaiką pasieks, tėvai to keiksmažodžio turbūt daugiau ir neišgirs.
Reaguokite tik mimika ar gestais. Panašiai reaguojame į žaidimų aikštelėje šuns paliktą krūvelę - veidą iškreipia pasišlykštėjimas, gal net ištariam "fui". Taip vaikui parodome, kad nieko čia smagaus.
Kai taip elgiasi broliukai ar bendraamžiai, patartina įsiklausyti įdėmiau. Gal vaikams tik smagu rungtis, kuris pasakys "svaresnį" žodelį? Tuomet tereikia pasistengti triukšmo negirdėti. Tačiau jei kuris vaikas nori įskaudinti kitą - tėvai turėtų įsikišti.
Kad ir ką darytumėte - išlikite konkretūs. Pastaba "Nenoriu šito girdėti" daug geresnė už "Taip sakyti negalima". Galite ir pagrįsti: jūs nervinatės girdėdama šį žodį, nes jis skaudina ir žeidžia kitus.
Patarkite mažyliui, kaip elgtis kilus konfliktui. Kai dukrelė raudodama parbėga ir skundžiasi, kad kiemo draugas negražiai ją pavadino, visai nebūtina aiškinti, ką tas žodis reiškia. Visą dėmesį skirkite situacijai išsiaiškinti: "Dėl ko judu susipykote, ko nepasidalijote, kodėl jis panoro tave įskaudinti?"
Paprasčiausiai patarkite vaikui, kaip elgtis kilus kitam konfliktui. "Jei kas nors tave negražiai išvadins, garsiai pasakyk jam "Ne!" arba "Pats toks!" Tuomet keiksmažodį grąžinsi tam, kuris jį pasakė.
Apibrėžimai ir reikšmių aiškinimas tik apsunkins vaiką. Bet jeigu primygtinai klausinėja, aiškinkite palyginimais. "Mes sakome "užpakalis" arba "sėdynė", o "subinė" yra negražus, piktas žodis tai vietai pavadinti".
Išgirdę "debilas" ar "invalidas", būtinai paaiškinkite, kad invalidas yra neįgalus žmogus, kad tai ne keiksmažodis. Jei keiksmažodžius girdėti jums nemalonu, galite įvesti šeimos taisyklę: "Mūsų šeimoje sakoma ne "šūdas", o "bliūdas".
Stebuklingas receptas. Jis tinka visoms situacijoms, kuriose pasigirsta keiksmažodžių: neeskaluokite. Giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, nesileiskite provokuojami. Pavyzdžiui, galite ramiai ištarti: "Nereikėjo tau sakyti šito žodžio" arba "Tu tikrai nenorėjai taip piktai pasakyti". Kai nėra audringos reakcijos, net ir labiausiai provokuojantys žodeliai nebeatrodo tokie "kieti" ir patrauklūs.
Šaltinis: "Mažylis", 2004, Nr.7