{mosimage} Mano darbas įdomus, - džiaugiasi Asta Kerulytė-Morkūnienė, Lietuvos ankstyvojo muzikinio ugdymo asociacijos prezidentė. - Esu nepaprastai laiminga: grįždama namo jaučiuosi laiminga, ir laiminga, kai einu į darbą. Šiam darbui turi atsiduoti iš visos širdies. Niekada negali ko nors savyje slėpti ar būti blogos nuotaikos - vaikai viską jaučia.
Asta prieš trejetą metų įkūrė Ankstyvojo muzikinio ugdymo studiją (AMUS). Pirmuoju postūmiu tapo Kaune surengtas seminaras, skirtas vaikų ankstyvajam muzikiniam lavinimui. JAV, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse žinomas, o Lietuvoje palyginti naujas metodas jauną muzikę ne tik sudomino, bet ir tapo jos gyvenimo dalimi. Šiuo metu Asta, Lietuvos muzikos akademijos Muzikos pedagogikos katedros magistrė, vadovauja ankstyvojo muzikinio ugdymo grupėms Vilniuje ir Kaune.
Pradžia - labai asmeniška
Besilaukdama labai daug muzikavau, klausiau muzikos - studijavau
Muzikos akademijoje. Stebėjau savo dar negimusio sūnaus reakcijas.
Žinojau, kokią muziką jis mėgo ir kokios nemėgo. Jis aiškiai leido
tai suprasti. Kiekvieną vakarą tėtis jam skaitydavo pasakas. Jeigu
kurį vakarą įprastu metu negalėjome to daryti, vaikelis savo judesiais
tarsi primindavo: Mama, pasakėlės metas. Trejų metų sūnus Kasparas
ir dabar mėgsta klausytis kūrinių, kuriuos girdėjo dar negimęs,
- prisiminė Asta.
Bendravimas su negimusiu kūdikiu - per muziką
Lietuvos ankstyvojo muzikinio ugdymo asociacija vienija muzikus,
gydytojus, psichologus ir jaunas šeimas. Nuo nėštumo pradžios ugdomas
moters pasitikėjimas savimi, su dar negimusiu vaikeliu užmezgamas
ryšys, kurio svarba išryškėja vaikui augant. Dažnai mamos po gimdymo
vos sustiprėja ir jau ateina nešinos vaikučiais. Ateina ir tėtis,
dažnai - pavargęs, po darbo. Jie su vaikučiu kartu dainuoja, kilnoja,
sūpuoja jį. Nuostabu, kai matai jaunas mamas ir tėčius, kurie pradeda
bendrauti su dar negimusiais kūdikiais.
Tačiau ne kiekviena moteris, net ir nešiodama kūdikį, pakalbina
jį, - pastebėjo vadovė. - Teko iš kelių būsimų mamų išgirsti, kad
joms nejauku liesti pilvą ir bendrauti su vaikeliu. Yra moterų,
kurios, atėjusios į mūsų mokyklėlę, prisipažįsta, kad joms nėra
įdomu klausytis muzikos, tačiau jų tikslas yra mokytis bendrauti.
Muzika - tai priemonė, padedanti bendrauti su negimusiu vaikeliu.
Dainuojant būtina pasitikėjimo atmosfera, nes dainuojantis žmogus
tampa tarsi atviras. Pabandykite, jeigu iki šiol neteko, uždainuoti
vienas kitiems girdint!
Muzika: ugdanti ir gydanti
Nėščiosios sveikatai muzika labai svarbi. Ji užkerta kelią stresui
bei su juo susijusioms pasekmėms. Patyrusiai stresą ar sudirgusiai
besilaukiančiai moteriai būtų naudinga pasiklausyti klasikinės muzikos,
o nuo šešto nėštumo mėnesio - leisti paklausyti ir vaikeliui. Rekomenduojama
Mocarto, Vivaldžio, Hendelio ir kitų klasikų kūriniai. Dauguma vaikų
mėgsta ir šiuolaikinę muziką. Mūsų mamytes namuose neretai pamatysi
su portatyviniu magnetofonu kišenėje, o ausinės - ant pilvo
Įrodyta,
kad dar negimęs kūdikis jaučia motinos širdies plakimą ir reaguoja.
Ramiai plakančios motinos širdies ritmas vaiką ramina. Vienokiais
ritmais galima veikti širdies funkciją, kitokiais - kvėpavimą ir
t.t. Šis metodas palyginti naujas Vakarų pasaulyje, tačiau jo ištakos
- senųjų tautų kultūrose. Seniau ir Lietuvoje besilaukianti moteris
buvo apgaubta įvairiausių paslapčių ir draudimų. Tikėta, jog šis
laikotarpis yra ypatingas ne tik motinai, bet ir vaikui, kuris ateina
į šį pasaulį. Nėščiai moteriai buvo draudžiama žiūrėti į ugnį, į
negražų žmogų - kad gimtų kuo gražesnis vaikutis.
Garsas - tai virpesys, kuris rezonuoja aplinkoje. Maskvietė pedagogė
muzikė T.Tiutiuikova teigia, kad į emocijas reaguoja visas žmogaus
kūnas: oda pašiurpsta, keičiasi kūno temperatūra, vidaus organų
veikla. Patirtis ir mokslo darbai liudija, kad garsai gali netgi
gydyti, o tinkamai parinkta muzika teigiamai veikia vaisiaus psichofizinį
vystymąsi.
Tėveliai, ypač auginantys ne pirmą vaiką, pastebi, kad muzikaliai ugdomi mažyliai gimsta tvirtesni, auga stipresni, anksčiau ir aiškiau pradeda kalbėti. Atlikti tyrimai liudija, kad daugelis vaikų, kurie lavinti perinataliniu periodu, tik gimę išlaiko galvutę. Ar kūdikis patyrė daugiau gerų išgyvenimų, ar stresų, neretai paaiškėja jam gimus. Vaiko laukimas ir auginimas - pats kūrybiškiausias metas moters gyvenime. Kiekviena mama žino, kaip bendrauti su vaiku, tačiau mokyklėlėje ji sužino ir išmoksta naujų dalykų.
Dainuokit, dainuokit!
Norėčiau būsimų mamyčių paprašyti: klausykite klasikinės muzikos.
Jeigu jos nemėgstate (dažnai - tik dėl to, kad neturėjote progos
pamėgti), leiskite klausytis savo vaikeliui. Jis nesupranta klasikinės
muzikos idėjos, tačiau jį veikia harmonija, ritmas. Tačiau žinoma,
kad vaikui nėra nieko gražesnio už mamos balsą. Kartais moterys
nedainuoja, nes mano, kad nemoka. Aš padrąsinu, pamokau jų balsui
tinkamiausių vokalinių pratimų ir sakau: Dainuokit, dainuokit,
dainuokit! Iki ateidamas į šį pasaulį vaikas girdi tėvus dainuojant,
niūniuojant, kalbant. Labai svarbu kalbėti ne vaikui, o su vaiku.
Tai žinant, motinystę galima daug jautriau išgyventi.
Ant ausies neužmynė niekas
Kiekvienas mažas vaikelis yra mano mokytojas, kiekviena šeima atneša
savo patirties. Mes vieni kitus papildome. Manau, kad lankančiųjų
mokyklėlę šeimos - neeilinės. Nežinia, ar jos tokios yra, ar tampa.
Labai dažnai ateina abu tėvai, o vėliau - drauge su vaikučiu. Jie
šoka, žaidžia, dainuoja, vaikus kilnoja, kykuoja. Jiems patiems
- tai savęs nugalėjimas. Daugelis tėvų mano, kad jie - tie, kuriems
meška ant ausies užmynė. Manau, kad jei kas ir užmynė, tai muzikos
mokytojai, kažkada garsiai pasakę:
tu negali dainuoti. Vieno
iš muzikinio ugdymo metodų kūrėjas E.Gordonas yra pasakęs, kad 68
proc. žmonių gimsta su vidutiniais muzikiniais gabumais, 16 - su
didesniais nei vidutiniai, 16 - su mažiau nei vidutiniais. Man,
muzikei, smagu pastebėti, kad vaikučiai visi sugeba atkartoti garsus.
Net jeigu kuris mokinukas sunerimsta ir ima verkti, jis tai atlieka
tiksliai atkartodamas ką tik nuskambėjusio muzikinio pratimo garsą.
Kartais net nuščiūvame: gal muzikos genijus auga?!
Pamokos mažiems ir dideliems
Mūsų mokyklėlę lanko vaikai iki trejų metų. Lietuvoje vis daugiau
mišrių šeimų. Pastebėjome, kad ankstyvas muzikinis lavinimas - vienas
iš būdų tokių šeimų vaikams gerai išmokti lietuvių kalbą, nes muzikinis
lavinimas teigiamai veikia kalbinius gebėjimus.
Nustebtų pradinių klasių mokytojai, pamatę, kad mūsų vaikučiai sugeba
sukaupti dėmesį 45 minutes. Pamokose skamba muzika, lopšinės, atliekami
įvairūs ritmikos pratimai, ugdantys klausą. Daug judame - žingsniuojame,
šokame, kartais mokomės skambių eilėraščių. Kiekvienam garsui yra
savi judesiai - vaikelis tai pakeliamas, tai nuleidžiamas, sūpuojamas.
Jei vaikutis dar yra ant tėvų rankų, jis jaučia judėjimo ritmą.
Vaikus mokome įsiklausyti į muzikines pauzes, o svarbiausia - išgirsti
tylą.
Tai nėra tik muzikos pamokos. Tai - gyvenimo pamokos, neužmirštami
išgyvenimai, pakylėtas, sudvasintas šeimų bendravimas.
(Danguolė ANDRIJAUSKAITĖ
Daugiau apie Ankstyvojo muzikinio ugdymo studiją sužinosite tel.
(8*610) 0 65 60.
Šaltinis:www.medicine.lt