{mosimage}Ne kartą teko matyti, kaip mažylis krykščia iš pasitenkinimo, kai tėveliai dainuodami ar klausydami muzikos kartu su juo šoka ar siūbuoja į ritmą. Jam tai patinka lygiai taip pat, kaip lopšinės, kurias lydi ritmiškas lopšio ar vežimėlio lingavimas.

Net labai maži vaikai greit įsisavina mėgiamos lopšinės melodiją ir judesių ritmą, todėl prieš užmigdami gali „reikalauti“ vis kartoti tą pačią melodiją. Pasak Kanados psichologų iš „McMaster University Laurel Trainor”, visa tai ne atsitiktinumas.

     Pastebėta, kad mamytės, dainuodamos lopšines, beveik visada daro tam tikrus judesius: sūpuoja, linguoja, sukasi ar „žaidžia“ su mažylio kojytėmis, rankytėmis. Toks elgesys nesąmoningas, ir mamos negalėtų paaiškinti, kodėl taip elgiasi, bet mano, kad tai suteikia mažyliui malonumo. Vis dėlto, ritmiški judesiai į muzikos taktą nėra atsitiktiniai.

     Būtent tokiu būdu mažyliai pajunta ir įsisavina muzikinį ritmą, o judesiai dainuojant yra labai svarbus pažinimo proceso komponentas. Šie mokslininkų tyrimo rezultatai aprašomi paskutiniame žurnalo „Science“ numeryje. Stebėta 16 sveikų 7 mėn. amžiaus mažylių, kuriems buvo duodama pasiklausyti skirtingo ritmo muzikos. Klausymosi metu vienų mamyčių buvo paprašyta ritmiškai (kas sekundę) judėti kartu su mažyliu maršo ritmu, kitų mamų – valso žingsniu (vienas judesys/3 sek). Po to mažyliams vėl duota pasiklausyti maršo ir valso. Mažyliai parodydavo susidomėjimą būtent ta muzika, pagal kurią anksčiau judėjo kartu su mama. Vadinasi, judesys – svarbiausias ritmo pažinime. Regėjimo analizatoriai čia turėjo mažiau reikšmės, nes tas pats eksperimentas buvo pakartotas ir su vaikais užrištomis akimis.

     Pasak David Lewkowicz iš  Florida Atlantic Universiteto, judesiai palengvina kūdikio pažinimo procesą, ir ne tik muzikos srityje.
Įdomu tai, kad muzikos stilius čia neturėjo didelės reikšmės (klasika, rokas ar džiazas). Tai yra, ko daugiausiai vaikas klausėsi judėdamas su mama, tas jam ir patikdavo.

Šaltinis: medolina.ru