{mosimage}Kiekvienas tėtis ir mama pasvajoja, kad jų būsimas pirmokėlis išeitų į mokyklą jau turėdamas įvairiapusių žinių bagažą. Mokėtų deklamuoti atmintinai, atpasakoti, greitai skaityti, ir būtų nuovokus. Bet yra dar viena sritis, labai svarbi būsimo mokinuko intelekto vystymuisi – „bendras išsilavinimas“. Pavyzdžiui, geografinės žinios.

Deja, labai nedaugelis ikimokyklinukų gerai orientuojasi geografijoje. Beveik kiekvienas tokio amžiaus vaikas jau žino, kad žirafos gyvena Afrikoje, kengūros – Australijoje, o banginis – jūroje. Tik ne visi realiai įsivaizduoja, kas tai yra Afrika, Australija ar Amerika: ar tai didelė žemė, sala ar dar kažkas nelabai aiškaus. Paaiškinti mažyliui miesto, šalies, žemyno, planetos sąvokas nėra lengva, nes tai pakankamai abstraktūs dalykai, tačiau šios žinios vaikui būtinos.

Lengviausia vaikui paaiškinti, kas tai yra upė, krioklys, ežeras, užtvanka, griovys, aukštuma ir t.t. Pradėsime nuo mastelio. Galima paprašyti vaiko nupiešti ant popieriaus gyvūną, automobilį ir medį, arba kažką iš šeimos narių. Po to atkreipkime jo dėmesį į tai, kad jo nupieštas atvaizdas popieriuje ir realus objektas tikrovėje skiriasi savo dydžiu. Popieriaus lape objektas žymiai sumažintas. Tuomet galima paimti pasaulio žemėlapį ar gaublį ir papasakoti vaikui, kad tai tokia pati sumažinta mūsų planetos kopija: mūsų žemynų – didžiulių žemės plotų, mūsų upių, kalnų ir t.t.   Tokiame amžiuje viską rūpi pačiam pačiupinėti, o gaublyje/žemėlapyje upės ir žemynai tėra nupiešti ant lygaus paviršiaus.

Jei jau supažindinote dukrytę ar sūnelį su teorinėmis geografijos žiniomis, galite imtis praktikos. Net ir gyvendami mieste, o juo labiau kaime, lengvai rasite objektų savo tyrinėjimams. Jie yra tiesiog po jūsų kojomis! Jei ką tik nulijo lietus, gatvėmis teka upeliai, telkšo vandens balos ir mažos balutės. Kai žemė išdžiūva, joje galima pamatyti vandens srovės išgraužas, griovelius. Visa tai tinka mokslui. Nes lietaus vandens upeliukai teka taip pat, kaip ir tikros upės: juose susidaro seklumos, sūkuriai, slenksčiai, kriokliai. Juose taip pat galima rasti ištakas, intakus ir t.t. Per karščius balos „ežeriukai“ nusenka ir išdžiūva lygiai taip pat, kaip ir tikrieji ežerai per sausras tolimuosiuose karštuose kraštuose. Didesnėse balose nuo vėjo, arba nuo įmesto akmenuko susidaro bangelės ir nusirita į kraštus, kaip į tikros jūros krantą. Vis priminkite vaikui apie mastelį ir toliau stebėkite aplinką.

Jauniesiems natūralistams labai patinka panašūs užsiėmimai, o svarbiausia, jie gali viską paliesti ir gerai ištyrinėti. Žiemą, atodrėkio metas taip pat patogus mokytis geografijos. Pavyzdžiui, atitirpus čiuožyklos paviršiui, galima stebėti „ledkalnius“, atskilusius luitus, ledo lytis vandenyne ir t.t. Kieme sunkoka bus surasti Australiją arba Afriką. Bet pasitelkite daugiau fantazijos ir jums pavyks!
Po geografinių žaidimų kieme, vaikas į viską žvelgia sąmoningiau, kai ilsisi su tėveliais tolimesniuose kraštuose, plaukia laivu jūroje ir pan. Jis geriau įsimena naujus kraštus ir nenuobodžiauja.
„Geografiniai pasivaikščiojimai“ ugdo abstraktųjį vaiko mąstymą, vaizduotę, o svarbiausia, praplečia jo akiratį ir žinias apie pasaulį, kas labai svarbu tiek intelekto vystymuisi, tiek mokymuisi mokykloje.

Šaltinis: parent.ru