Statistikos departamento duomenimis, per praėjusius penkerius metus vyrų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė sumažėjo 0,4 metų, moterų padidėjo 0,3 metų. Skirtumas tarp vyrų ir moterų tikėtinos vidutinės gyvenimo trukmės - 11,4 metų, tarp gyvenančiųjų kaime šis skirtumas siekia net 12,5 metų.
Palyginti su Europos Sąjungos šalių vidurkiu, Lietuvos vyrų ir moterų gyvenimo trukmė mažesnė, tačiau didesnė nei Latvijoje ir Estijoje.
Statistika rodo, kad per pastaruosius penkerius metus mirtingumas, skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, padidėjo 8 procentais.
Išankstiniais duomenimis, šių metų sausio-rugpjūčio mėnesiais mirė 1785 žmonėmis daugiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 2004-aisiais registruotos 41,3 tūkst. žmonių mirtys. Tai 350 daugiau negu 2003 metais.
Lietuvos gyventojų mirtingumo rodiklis - ketvirtadaliu didesnis negu Europos Sąjungos šalių vidurkis, tačiau mažesnis negu Latvijoje ir Estijoje.
Apibendrinti Statistikos departamento duomenys parodė, kad vyrų mirtingumas - beveik trečdaliu didesnis negu moterų, kaimo gyventojų - pusantro karto didesnis negu miestiečių, nes kaime gyvena daugiau vyresnio amžiaus žmonių.
2004 metais mirė 240 vaikų iki 1 metų amžiaus. Tai 34 daugiau negu 2003-iaisiais. Skaičiuojant tūkstančiui gyvų gimusiųjų, šio amžiaus vaikų mirtingumas išaugo nuo 6,8 iki 7,9, kaime buvo beveik pusantro karto didesnis negu mieste.
1-14 ir 15-59 metų amžiaus žmonių mirtingumas per pastaruosius penkerius metus beveik nekito. Tūkstančiui šių amžiaus grupių gyventojų teko 0,3 ir 4,6 mirusiojo. Tūkstančiui 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonių 2004-aisiais teko 44,7 mirusiojo. Per ketverius metus šis rodiklis padidėjo 4 procentais.
Mirties priežasčių struktūra Lietuvoje daugelį metų nesikeičia ir yra panaši į Europos Sąjungos šalių. Trims pagrindinėms mirties priežasčių grupėms - kraujotakos sistemos ligoms, piktybiniams navikams ir nelaimingiems atsitikimams, apsinuodijimams, traumoms tenka daugiausia - 86 procentai - mirties atvejų.
Daugiausia žmonių miršta nuo kraujotakos sistemos ligų. Nuo 2000-ųjų mirtingumas nuo šių susirgimų padidėjo 8 procentais. 2004 metais nuo išeminės širdies ligos mirė didžioji dalis mirusių žmonių - 62,6 procento, cerebrovaskulinės ligos tapo 23,2 procento žmonių mirties priežastimi, nuo aterosklerozės mirė 4,5 procento žmonių.
Kraujotakos sistemos ligos buvo 45,6 procento pernai mirusių vyrų ir 64,5 procento mirusių moterų mirties priežastis. Kaimo gyventojų, ypač moterų, mirtingumas nuo šių ligų buvo didesnis negu miesto.
2004 metais kas penktas miręs žmogus mirė nuo piktybinių navikų. Per pastaruosius penkerius metus mirtingumas nuo šių ligų padidėjo 5 procentais.
Kaimo vyrų mirtingumas nuo trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų buvo 1,6 karto didesnis negu miesto vyrų, o kaimo moterų mirtingumas nuo lytinių organų piktybinių navikų 1,2 karto didesnis negu miesto moterų.
Per praėjusius metus 5077 žmonės - 12,3 procento visų mirusiųjų - tapo nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų, traumų aukomis. Nuo 2001-ųjų mirtingumas dėl šių priežasčių sumažėjo 6,4 procento.
2004 metais vyrų mirtingumas dėl nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų, traumų buvo 4 kartus didesnis negu moterų, kaimo gyventojų - 60 procentų didesnis negu miesto gyventojų.
Per praėjusius metus nusižudė 1381 žmogus, transporto įvykių aukomis tapo 863 gyventojai, dėl apsinuodijimo alkoholiu mirė 431, dėl nukritimų - 434, paskendo 307, buvo nužudyti 293 žmonės.
Vyrai 5 kartus dažniau nusižudė ir paskendo, 4 kartus dažniau žuvo transporto įvykių metu ir mirė dėl atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu.
Mirtingumas dėl savižudybių per praėjusius penkerius metus sumažėjo 16 procentų, tačiau išlieka vienas didžiausių Europoje.
2004 metais šimtui tūkstančių gyventojų teko apie 40 savižudybių atvejų. 1998-2004 metų duomenys parodė, kad Lietuvoje daugiau žmonių žudėsi pirmadienį nei kitomis dienomis.
ELTA