{mosimage}Pagaliau, po paskutinių sunkių moters nėštumo savaičių, taip ilgai lauktas ir iš anksto numylėtas kūdikėlis jau šalia jūsų. Šiuolaikiniai vyrai neatsisako malonumo ir džiaugsmo tapti mažylio tėčiu jau nuo pirmųjų jo gyvenimo akimirkų. Kada užsimezga pirmasis tėvo kontaktas su kūdikiu, ir kodėl kartais būna sunku tai padaryti? Kontaktas užsimezga iškart po gimimo. Tėvai, kurie aktyviai dalyvavo gimdyme, lengviau suranda „bendrą kalbą“ su naujagimiu.

Dar visai neseniai manyta kitaip, tačiau jau pirmaisiais gyvenimo metais kūdikiui reikia, kad šalia būtų ne tik mama, bet ir tėtis. Net ir šiame ankstyvame amžiuje mažyliui reikia pajusti, kad jis ir mama nėra viena nedaloma būtybė. Kad kūdikis po truputį pradėtų suvokti esąs „savarankiška“ būtybė, labai svarbu, kad jis matytų artimą mamos kontaktą su kitu, nepanašiu į ją, žmogumi.

Pasak psichologų, jau šiame amžiuje užsimezga gebėjimas padalinti meilę dviems žmonėms, kurio prireiks tolimoje ateityje, kai susilaukus savo palikuonių, teks dalinti meilę ir sutuoktiniui, ir vaikui. Na, bet ši metafizika, kai kūdikiui dar tik savaitė ar dvi, atrodo ne tokia jau svarbi. Dabar svarbiausia suprasti, kad tėčio vaidmuo neapsiriboja vien materialiniu šeimos aprūpinimu. Santykius su kūdikiu reikia kurti iškart, o ne tada, kai mažylis ims suvokti žaidimų taisykles...

Geras tėtis gali viską, ką ir mama, išskyrus žindymą krūtimi. Jausdamas kūno šilumą ir jūsų meilę, kūdikis nusiramina tiek ant mamos, tiek ant tėčio rankų. Tėtis gali padaryti net daugiau nei mama, kuri ką tik pagimdė. Pavyzdžiui, pažaisti su mažyliu, ilgai nešioti ant rankų, maudyti (ko fiziškai mama dar gali negalėti atlikti). Tad jūsų pagalba šiuo metu - tiesiog nepamainoma!

Kūdikis mato ir jaučia, kad šilumą ir pieną jis gauna iš mamos, o žaidimus – iš tėčio. Tai padeda jam greit suprasti, jog pasaulis neapsiriboja vien motina, jis tampa savarankiškesnis, smalsesnis ir aktyvesnis.
 
 Jau pirmaisiais savo gyvenimo metais mažylis gali pajusti, kad skirtingi žmonės meilę jam rodo nevienodai, ir tai yra normalu bei teisinga. Galiausiai, visiems aišku – kuo daugiau mylinčių ir rūpestingų žmonių sukasi aplink mažylį, tuo jam geriau.

Per visą žindymo laikotarpį kūdikis nuolat keičiasi. Kuo vyresnis, tuo labiau trokšta bendravimo su tėvu. Bendravimo su kūdikiu reikia ir pačiam tėčiui. Neretai vyrai pasijunta nereikalingi šeimoje, reiškia nepasitenkinimą partnerėms, kartais net jaučia agresyvias nuotaikas mažylio atžvilgiu. Vyrams, kaip ir moterims, gali išsivystyti pati tikriausia pogimdyminė depresija. Išsigelbėjimo vyrai ieško išeidami iš namų ir atitoldami nuo šeimos. Tai pralaimėjimas.

Jei nuo pat pradžių šeima – ir vyras, ir moteris – žiūrės į kūdikio priežiūrą kaip į bendrą mėgstamą darbą, santykiai susiklostys visiškai kitaip. Tik nereikia laukti, kol jus užplūs tėviški jausmai – patys jie gali ir neateiti, arba užgimti tuomet, kai tarp jūsų ir moters su kūdikiu žiojės neįveikiama praraja... Tėvystės instinktą, kitaip nei motinystės, reikia  brandinti užsiiminėjant su mažyliu, rūpinantis juo. Tuomet vaikutis taps toks artimas jums, kad kalbos apie tai, jog „vaiko priežiūra – nevyriškas reikalas“ atrodys juokingos ir beprasmės.

Nepamirškite, kad geri moters ir vyro tarpusavio santykiai šeimoje yra nepaprastai svarbūs ir kūdikio vystymuisi.

Visus esamus ir būsimus tėvus kviečiame į "Tėčio puslapį" supermama.lt Forume.

Šaltinis: policlinica.ru