Disbiozė (ar disbakteriozė). Kas tai? Bakterijos gyvena visur: ore, vandenyje, dirvoje, dulkėse, maiste, augaluose, gyvūnuose Ir žmogaus organizme. Virškinamajame trakte gyvena apie 400 - 500 rūšių įvairių bakterijų. Daugiausia jų yra storojo žarnyno pradžioje, plonajame jų yra gerokai mažiau. Gerosios (bifidum, lakto ir kitos bakterijos) sudaro normalią, taigi organizmui palankią mikroflorą.
Blogosios (salmoneles, patogeninės ešerichijos, šigelės) - sukelia įvairias, kartais sunkias ligas. Žarnyne galima aptikti ir pusiau blogųjų (moksliškai tariant - sąlygiškai patogeninių) bakterijų: stafilokokų, streptokokų, klebsielių ir kitų, kurios ne visada sukelia ligas. Kol jų nedaug, jos nėra pavojingos. Taigi pusiasvyra tarp skirtingų bakterijų rūšių yra labai svarbi vaiko sveikatai.
Jau gimdamas mažylis gauna skirtingas porcijas bakterijų: vienokių jis pasigauna keliaudamas gimdymo takais, kitokių - išvydęs pasaulį atlikus Cezario pjūvio operacija. Bakterijos skiriasi ir priklausomai nuo to, ar naujagimis gimė ligoninėje, ar namuose. Žinoma, gimdymo namuose vaikutis iš aplinkos gali pasigauti ir pavojingų, ligas sukeliančių bakterijų, tačiau vis dėlto ši rizika užsikrėsti yra gerokai mažesnė, nei pavojus, jog nebus suteikta kvalifikuota medicinos pagalba ir kils grėsmė mažylio gyvybei.
Kai žarnyne gyvenančių bakterijų santykis pasikeičia: gerųjų sumažėja, o pradeda vyrauti pusiau blogosios, tai vadinama disbioze. (Anksčiau greičiausiai dažniau girdėdavote pavadinimą disbakteriozė. Reiškia jis tą patį: tik disbakteriozė yra vien bakterijų, o disbiozė - ir bakterijų, ir virusų, ir pirmuonių santykio pakitimas, todėl šis pavadinimas tikslesnis).
Esant disbiozei pusiau blogųjų bakterijų kiekis, kuris turėtų būti labai nedidelis, padidėja kelis, keliasdešimt ar net kelis šimtus kartų, arba atsiranda tokių, kurių žarnyne visai neturėtų būti. Tas pasikeitimas lemia, kad pradeda pulti ligos ar atsiranda žarnyno veiklos sutrikimų.
Deja, nėra specifinių požymių, kurie leistų tiksliai nustatyti disbiozę. Jie gali būti patys įvairiausi. Vienas iš svarbiausių ir dažniausių yra viduriavimas, kai vyresnis nei metų mažylis viduriuoja tris ir daugiau kartų per dieną. (Nesusipainiokite - mamos pienu maitinamas kūdikis gali tuštintis net šešis kartus, ir tai bus normalu
). Gali būti ir kitų požymių: pilvo pūtimas, vėjavimas (gražus ir taisyklingas lietuviškas žodis, pakeičiantis vulgaroką bezdėjimą!), gurgėjimas, pilvo skausmas. Daug rečiau mažylį ima pykinti, kamuoti vėmimas, apetito pablogėjimas. Kai kuriems vaikams dėl viduriavimo gali kristi svoris. Dėl disbiozės mažieji tampa jautresni žarnyno infekcijoms, dažniau prikimba rotavirusinė infekcija ar salmoneliozė. Tokie vaikai greičiau suserga virusinėmis kvėpavimo takų ar kitomis infekcinėmis ligomis.
Disbiozę dažniausiai sukelia:
- Antibiotikų vartojimas. Labiausiai gerosioms žarnyno bakterijoms kenkia geriamieji, ir ypač plataus veikimo antibiotikai. Praktiškai nėra tokio antibiotiko, kuris nesukeltų disbiozės
- Maisto produktai. Jei mažylis serga maisto alergija, ją paprastai atseka disbioze. Vaikui disbiozę sukelia toks maistas, kuriam jis yra alergiškas. Tačiau šiuo atveju maisto alergija yra pirminis dalykas, o disbiozė - jos simptomas. Taigi gydant disbiozę maisto alergija nepasitrauks, o šią išgydžius disbiozė dažnai savaime išnyksta. Todėl visų pirma ieškoma alergeno, kuris ir sukelia visą šią nemalonumų virtinę.
- Įvairios infekcinės ligos: ausų uždegimas, kvėpavimo takų, šlapimo takų infekcijos. Net ir negeriant vaikui antibiotikų gali prasidėti disbiozė, nes sumažėja organizmo atsparumas, todėl pusiau blogosios bakterijos pakelia galvą ir ima daugintis.
- Kasdienė mityba: svarbu, sintetinį ar natūralų maistą vaikas valgo. Gerųjų bakterijų trąšos, kuriose šios auga, yra daržovės, vaisiai. Jei mažylis jų nemėgsta, o piktnaudžiauja rafinuotais produktais, saldumynais, kokakola, galima laukti disbiozės apraiškų.
- Įtakos turi aplinka: pasyvus rūkymas, užterštas oras
- Stiprus stresas. Jei vaikas susipyko, susibarė, išsigando - po paros galima nustatyti bakterijų pokyčius žarnyne. Taigi nuėjus mažajam į darželį pirmąjį nelengvą prisitaikymo mėnesį galima tikėtis, kad jis bus jautresnis ir dažniau sirgs (ne vien žarnyno, bet ir kitomis infekcinėmis ligomis), nes susilpnėjo organizmą saugančių gerųjų bakterijų frontas.
- Vidurių užkietėjimas. Jam esant taip pat sutrinka normali žarnyno mikroflora.
Kaip padėti gerietėms bakterijoms?
1. Norint įveikti disbiozę būtina padėti augti ir daugintis gerosioms bakterijoms. Gerųjų bakterijų trąšos yra maisto skaidulos. Šių daugiausia daržovėse, todėl vaikui būtina jų valgyti. Kuo įvairesnių: morkų, bulvių, kopūstų, burokėlių, briuselio kopūstų, cukinijų, salotų, cikorijų
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vertingi yra artišokai, kurių galima nusipirkti ir mūsų parduotuvėse. Tačiau nereikėtų tikėtis, jog tai stebuklingas vaistas, bet jei ekonominės sąlygos leidžia - pabandyti galima. Šiuo požiūriu mažiau vertingi yra pomidorai, agurkai. Vaisiuose taip pat yra maisto skaidulų, tačiau nuo jų vaikas gali viduriuoti, jam pūs pilvą. Todėl reikėtų duoti nedidelį kiekį ir stebėti reakciją.
Maisto skaidulos - ne vitaminai, ir virtose daržovėse ar vaisiuose jos nesuyra. Todėl šiuo požiūriu ne vien švieži, bet ir virti produktai yra vertingi.
Daug maisto skaidulų yra košėse, ypač avižų. Tačiau ji gali laisvinti vidurius, todėl reikia atkreipti dėmesį, ar vaikui ši košė tinka. Gerosioms bakterijoms patinka ir ryžių, grikių košės.
Jei mažylis toleruoja pieno produktus, disbiozę padeda iveikti jogurtas, kefyras, Bet nereiketu tiketis stebuklo valgant kuri nors vieną vieninteli. Butina valgyti kuo ivairesniu pieno produktu: kiekvienas ju turi savo geruju bakteriju, kuriu nera kituose. Taigi pasakyti, kuris vertingiausias, neimanoma. Ir, deja, nera tokio, kuriame butu visa, ko vaiko žarnyno mikroflorai reikia.
Tačiau nuo pieno produktų mažylis gali viduriuoti, jam pradės pusti pilvą. Taigi, sočiai jų prisivalgyti galima tik išsiaiškinus, kad tokių nemalonumų jie nesukelia.
Mėsa, kiaušiniai, žuvis taip pat padeda padaryti tvarką bakterijų karo stovykloje.
Nuo disbiozės kenčiantis vaikas turėtų vengti rafinuotų maisto produktų, cukraus, saldainių, kitų lengvai įsisavinamų angliavandenių. Teoriškai už baltąjį cukrų vertingesnis rudasis, nes jame yra maisto skaidulų. Tačiau sunku pasakyti, ar jos atperka kainų skirtumą -bet jei piniginė leidžia, jį galima rinktis.
2. Siekiant įveikti disbiozę, vaikui skiriami probiotikai - gerųjų žarnyno bakterijų preparatai (Pavyzdžiui Linex ir kiti), kurie padeda ištaisyti žarnyno mikrofloros disbalansą. Tarp probiotikų yra ivairių preparatų, tačiau vertingiausi tie, kurių sudėtyje yra bakterijų kultūros iš skirtingų žarnyno sričių, mat toks probiotikas maksimaliai panašus į natūralią žarnyno mikroflorą. Taip pat, renkantis probiotiką, verta atkreipti dėmesį ar tai tik maisto papildas, ar vis tik vaistinis preparatas.
Vartojimo patogumui reiktų žinoti, kad yra probiotikų, kurių vartojimo kursas yra apie 10 dienų, ir kitų, kuriuos tam pačiam efektui pasiekti reikia vartoti net mėnesį. Dar galima teigti, kad probiotikas, kurio indikacijose parašyta, kad jį galima vartoti nuo naujagimystės yra saugesnis, nei probiotikas, kurį vartoti galima tik nuo 2 metų amžiaus ir vyresniems.
Verta žinoti: Probiotikų preparatuose yra gyvos bakterijos, todėl svarbus jų galiojimo laikas. Būtina atkreipti dėmesį ir į laikymo sąlygas: skirtingi preparatai turi skirtingas laikymo sąlygas - jei laikymo sąlygos ant pakuotės nurodytos nuo +5°С iki +8°С, o pakuotės guli vaistinėje lentynose per vasaros karščius bakterijos gali paprasčiausiai žūti.
Svarbu ir kaip probiotikas supakuotas, mat bakterijos per rūgščiose skrandžio sultyse gali žūti, tad dažnai naudojamos skrandžio rūgščiai atsparios kapsulės. Tačiau svarbu neperlenkti lazdos mat dažnai, esant viduriavimui, būna pagreitėjusi žarnų motorika. Dėl šios priežąsties per stipriai apsaugota nuo rūgšties kapsulė gali tiesiog nespėti ištirpti ir paleisti gerųjų bakterijų tinkamoje vietoje. Juk probiotikai tiesiojoje žarnoje ne daug ką tenuveiks.
Disbiozės diagnozę gali patvirtinti laboratorijoje atliktas išmatų pasėlis. Tačiau daugeliu atvejų šis tyrimas yra mokamas ir kainuoja daugiau nei šimtą litų. O jei gydytojas paskirs mažyliui probiotikų vien remdamasis simptomais, vaikui šie žalos nepadarys, net jei disbiozės iš tiesų ir nebus. Tad kai iš požymių galima įtarti, jog vaikui disbiozė, tėvams nėra prasmės prašyti skirti brangiai kainuojančius tyrimus.