{mosimage}Užkrečiamų ligų skaičius pasaulyje tirpsta nuo pat tos akimirkos, kai buvo išrasti skiepai. Tačiau vis dar pasitaiko tėvelių, kurie mano, kad galima gyventi ir be skiepų. Gal ir galima, bet labai rizikuojama. Tokiems, ko gero, reikėtų priminti šiurpiąją statistiką, kaip atrodė pasaulis, kol nebuvo išrasti skiepai. Štai kokios tik vienos infekcinės ligos – kokliušo sergamumo pasekmės: per 15 metų trukusią epidemiją Skandinavijoje XVIII amžiaus antrojoje pusėje nuo kokliušo mirė apie 45000 vaikų. 1858-1865 metų kokliušo epidemija Anglijoje nusinešė apie 120000 vaikų gyvybių...

Labiausiai kokliušu rizikuoja susirgti patys mažiausieji – kūdikiai. Jie gi ir sunkiausiai serga. Būtent šio amžiaus grupės ligoniai net ir dabar, taikant visas šiuolaikines gydymo priemones, kartais nuo kokliušo miršta. O užsikrėsti liga – nesudėtinga – juk ji perduodama oro lašeliniu būdu. Tad ne tik tėveliai, giminaičiai, bet ir broliukas ar sesutė gali kokliušo sukėlėją ,,parnešti” namo savo dar neskiepytiems jaunesniems broliukams ar sesutėms... Todėl vis daugiau pasaulio šalių į savo skiepijimo kalendorių įtraukia ikimokyklinio amžiaus vaikų skiepijimą neląsteline kokliušo vakcina...

Apie kokliušo infekciją, kaip ją atpažinti, kaip gydyti, ar galima išvengti – apie visa tai paprašėme papasakoti Vilniaus Šeškinės vaikų poliklinikos apylinkės gydytoją – pediatrę Audronę Kirdeikienę:  


Kokie pirmieji kokliušo ligos simptomai. Ar galima pirmosiose stadijose atskirti šią ligą nuo paprasto kosulio?
Kokliušui būdingas sausas priepuolinis kosulys su reprizais – t.y. vaikas ilgai sausai kosti, kosulio metu veidas parausta, kartais net pamėlsta, kosti iki tol, kol pritrūksta oro, tada maksimaliai gargiančiai įkvepia. Dažnai kosulys baigiasi vėmimu. Tai klasikinio kokliušo kosulio priepuolis. Po tokių kosulių ant veiduko gali sutrūkti smulkieji kapiliarai. Tačiau dabar kokliušas yra reta liga, nes didžioji dauguma vaikų yra skiepyti. Dabar dažniau pasitaiko parakokliušas, nuo kurio skiepų nėra, o klinika panaši, tik simptomai žymiai silpnesni ir todėl dažnai nediagnozuojama, gydoma kaip laringitas, tracheitas.

Kaip užsikrečiama kokliušu ir kur didžiausia galimybė jį ,,sutikti”?  
Didžiausia tikimybė apsikrėsti yra neskiepytiems asmenims oro-lašeliniu keliu nuo sergančiojo. Tokių gali pasitaikyti mažų vaikų kolektyvuose, dideliuose žmonių susibūrimuose, išvykus į šalis, kuriose nepalanki epidemiologinė situacija, daug neskiepytų.

Kaip slaugyti tokį ligoniuką? Ar būdama šalia mama irgi rizikuoja užsikrėsti?
Tokie vaikai turi būti racionaliai maitinami, gerti daug skysčių, vartoti vitaminus, kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. Privaloma saugotis nuo kontaktų su aplinkiniais. Specifinio gydymo nėra, nes kosulys pasireiškia kaip išdava paties susirgimo, dėl pakenktų kosulio centrų. Šie palaipsniui atsistato – tai refleksinis kosulys, kuris po truputį silpsta ir išnyksta. Antibiotikas turi būti skiriamas kuo anksčiau, nes vėliau kosulį sukelia ne mikrobas, o kaip minėjau, jau kiti mechanizmai. Gydymui naudojami bronchodilatatoriai, kosulį slopinantys preparatai. Gydomą pacientą reikia izoliuoti 7-10 dienų, negydomas aplinkinius gali užkrėsti iki 4 savaičių. Jei motina neskiepyta, taip pat gali užsikrėsti.

Koks sergamumas Lietuvoje šiandien?
Užkrečiamųjų Ligų Centro duomenimis daugiausiai serga labai maži vaikai (tikriausiai dėl nelaiku ar nepilnai atlikto skiepijimų, turintys imuniteto sutrikimų) arba mokyklinio amžiaus vaikai. Praėjus 5 metams po vakcinacijos prieš  kokliušo infekciją, imunitetas sumažėja iki 52 procentų, todėl daugelyje šalių priešmokyklinio amžiaus vaikai revakcinuojami. Suaugusių kokliušas yra lengvesnis.
Infekcijos inkubacinis periodas trunka 3-14 dienų. Po to pasireiškia katariniai reiškiniai – kosulys vis stiprėja, po 1-2 sav. atsiranda kosulio priepuoliai, kurie tęsiasi 4-6 sav. Tada pradedama sveikti.

Kodėl nuo kokliušo pradedama skiepyti tokiame gležname amžiuje – nuo 2 mėn.?
Sunkiausiai kokliušu serga ir daugiausia komplikacijų ši infekcinė liga sukelia kūdikiams – todėl anksčiau paskiepijus išvengiama daugelio nemalonių su infekcija susijusių problemų. Be to, 2 mėn. kūdikio imuninė sistema jau yra pakankamai susiformavusi, kad galima būtų skiepyti nuo kokliušo infekcijos.

Kokias komplikacijas gali sukelti kokliušo infekcija?
Kosėdamas vaikas gali užspringti, jam gali sutrūkinėti kraujagyslės ant veiduko, nuo kosulio gali plyšti plautis, išsivystyti plaučių uždegimas ir t.t.

Kaip išvengti šios ligos?
Skiepai – atlikti laiku ir pilnai.

Skiepijant pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais nuo kokliušo, šis komponentas sukelia gan stiprias pašalines reakcijas. Vakcina – tai dalelė ligos, ar pagal tai galima spręsti, kad kokliušas – labai sunki liga. O vakcina ar efektyvi?
Anksčiau buvo naudojama tik ląstelinė vakcina, tačiau dėl šios vakcinos sukeliamų dažnų povakcininių reakcijų (aukšto karščiavimo, neramumo, skausmo) buvo sukurtos aceliulinės išgrynintos vakcinos, į kurių sudėtį įeina ne visa ląstelė, o tik tam tikri jos komponentai, nėra apvalkalo, kuris ir sukeldavo tas reakcijas. Vakcina efektyvi, kokliušo infekcijos atvejų dėl to stipriai sumažėjo, todėl šiomis dienomis dažniau nustatomas parakokliušas, kuriam vakcinos nėra.

Ar skiepijant mokama vakcina pašalinių reakcijų būna mažiau?
Taip, žymiai mažiau, nes tai išvalytos vakcinos.

Pagal skiepų kalendorių kartu nuo difterijos, stabligės ir kokliušo skiepijama net keletą kartų. Dėl ko reikalinga revakcinacija?
Tai reikalinga, kad susiformuotų pakankamas imunitetas, t.y., reikiamas antikūnių kiekis, kuris užtikrintų tinkamą apsaugą nuo infekcijos.


Ir pabaigai...
Primename, kad Lietuvoje pagal skiepų kalendorių nuo kokliušo skiepijami 2 mėn., 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn. sulaukę mažyliai. Daugelyje Europos šalių su aceliulinio kokliušo komponentu skiepijami ir 6 metų vaikai. O vėliau rekomenduojama  kas dešimt metų revakcinacija specialia suaugusiems skirta vakcina, kurioje yra sumažintas aceliulinio kokliušo komponento kiekis.


Neringa Railytė