{mosimage}Melanoma – kas tai?
Melanoma – pati piktybiškiausia odos vėžio forma. Šis navikas atsiranda iš melanocitų – ląstelių, kurios gamina odos pigmentą melaniną, nuo kurio priklauso mūsų odos spalva bei tipas. Melanoma - sparčiausiai plintantis ir didžiausią mirtingumą iš visų odos vėžių sukeliantis navikas.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje sergamumas melanoma nuolat didėja. Kiekvienais metais užregistruojama 7-8% daugiau sergančiųjų nei praėjusiais metais.

Kadangi efektyvaus gydymo toli pažengusiai melanomai nėra, visas dėmesys nukreiptas i ankstyvą melanomos diagnostiką. Tik anksti nustačius melanomą (iki 1,0 mm storio) galima tikėtis gerų gydymo rezultatų.

Iš kur atsiranda melanoma?

Melanomos atsiradimo priežastis nežinoma. Šiandien galime pasakyti, kad įtakos turi:

1. UV spinduliai;
2. Šeimyninė anamnezė (melanomos atvejai giminaičių tarpe);
3. Daugybiniai apgamai (virš 50 vnt.);
4. Atipinių (pakitusių) apgamų buvimas.

Taip pat turi įtakos žmogaus odos tipas, akių ir plaukų spalva. Didesnės rizikos grupei priklauso baltaodžiai, mėlynakiai, šviesiaplaukiai. Nudegimai nuo saulės, vaikų iki 10 metų deginimasis saulėje be apsauginių kremų irgi padidina riziką susirgti melanoma. Tikriausia reiktų pabrėžti, kad apie 70 proc. Lietuvos gyventojų yra šviesiaplaukiai ir mėlynakiai, turintys blyškią odą (I arba II odos tipo).

Melanoma dažnai atsiranda iš apgamų, tačiau taip pat gali atsirasti ir ant lygios odos. Dažniausiai melanoma išsivysto per kelis metus (1-3 metus), bet pasitaiko ir agresyvios melanomos formos. Tokiu atveju melanoma greitai auga ir per tris mėnesius pasiekia kelių mm storį. Agresyvią melanomą diagnozuoti pirminėje stadijoje galima tik jeigu pacientas laiku atkreipia dėmesį į augantį ir besikeičiantį pigmentinį darinį ir laiku kreipiasi į onkodermatologą.

Kada susirūpinti dėl apgamo?

Tikriausia kiekvienas žmogus turi apgamų. Vienas turi keletą, o kitas - kelis šimtus apgamų. Kažkada mažas dailus apgamėlis ant skruosto buvo puošmena. Deja, dabar, tenka susirūpinti ir stebėti apgamus ir jų pokyčius, nes dailus apgamėlis kartais virsta melanoma.

Dauguma žmonių turi nuo 10 iki 40 apgamų. Apgamai gali būti rausvi, rudi, gelsvai rudi. Tamsaus gymio žmonės dažniausiai turi ir tamsesnius apgamus. Apgamai gali būti plokšti, gali būti iškilę virš odos. Dažniausiai taisyklingos apvalios ar ovalios formos. Apgamai gali būtį įgimti arba įgyti (dažniausiai iki 40 metų). Dažnai pasitaiko atvejų, kad senstant žmogui apgamai išnyksta. Kai apgamai pašalinami – jie nebeatsinaujina, tik retais atvejais, jeigu apgamas pašalinamas nepilnai - įmanomas recidyvas (t.y. atsinaujinantis apgamas). Būtent todėl rekomenduojama praėjus 2 mėn. po apgamo pašalinimo vėl apsilankyti pas specialistą.

Tikriausia kiekvienam kyla klausimas, ar iš mano apgamų, kuriuos turiu, kada nors neatsiras melanoma? Didžiausiai rizikos grupei priklauso tie, kurie turi daugiau nei 50 apgamų, turi atipinius apgamus, giminių tarpe buvo diagnozuota melanoma. Susirūpinkite savo apgamu, jei jis yra nesimetriškas, nelygaus kontūro, didesnis nei 6 mm. Svarbu stebėti ar nesikeičia apgamo spalva.

Tačiau, kiekvienas, turintis apgamų, bent kartą turi pasitikrinti pas onkodermatologą, tam, kad būtų nustatyta, ar jis nepriklauso rizikos grupei, kas kiek laiko reikia tikrintis, kuriuos apgamus stebėti.

Nedelsdami kreipkitės į specialistą, jeigu pastebėjote nors vieną iš šių ABCD  kriterijų:

A-asimetrija
B- kontūro nelygumai, karpytumas
C- spalvos pakitimai
D- darinio diametras 6mm ir daugiau

Tačiau negalima pasikliauti tik šiais kriterijais. Vizualinės diagnostikos tikslumas yra apie 55%-80%. Todėl onkodermatologai diagnostikai naudoja kitus, daugiau patikimos informacijos suteikiančius tyrimus. Šiandien naujausias ir pažangiausias diagnostikos metodas yra siaskopija. Tuo atveju, kai siaskopu yra diagnozuojami pakitimai, būtinas apgamo pašalinimas morfologiniam (histologiniam) tyrimui tam, kad būtų nustatyta galutinė diagnozė. 

Ankstyva melanomos diagnostika siaskopo pagalba

{mosimage}Siaskopija (spektrofotometrinė intrakutaninė analizė) - tai odos pigmentinių darinių diagnostikos metodas, kuris paremtas skirtingo ilgio šviesos spindulių bangų sąveika su melaninu, hemoglobinu ir kolagenu iki 2 mm odos gylio.

Siaskopija yra greitas ir neskausmingas tyrimo metodas. Šiuo metu tai naujausias ir pažangiausias melanomos diagnostikos metodas pasaulyje. Gydytojas, pridėjęs prie apgamo specialų prietaisą, siaskanerį, po kelių sekundžių ant monitoriaus mato pigmentinio darinio vidinę struktūrą net iki 2 mm gylio, taip pat trimatį darinio vaizdą.

Siaskopijos metu atskirai matoma:

1. Dermatoskopinis odos darinio vaizdas, kurio pagalba matomos tikros odos darinio spalvos ir išorinė struktūra.
2. Melaninas – tamsesnės spalvos sritys vaizduoja vietas, kur pigmento koncentracija yra didesnė, šviesesnės spalvos rodo – mažesnę pigmento koncentraciją.
3. Dermalinis melaninas – baltos sritys rodo, kad melanino nėra papiliariniame dermio sluoksnyje. Žalios, mėlynos, raudonos ir juodos sritys rodo didėjančią melanino koncentraciją papiliariniame dermio sluoksnyje.
4. Hemoglobinas - tamsesnės sritys rodo didesnė hemoglobino koncentraciją papiliariniame dermyje, šviesesnės - rodo mažesnę koncentraciją.
5. Kolagenas – didesnės kolageno sankaupos parodytos šviesiomis spalvomis, sumažėjusio kolageno sritys parodytos tamsiomis spalvomis.

{mosimage}

Siaskopijos tyrimo metodo, nustatant melanomos diagnozę, jautrumas yra 94%. Šiandien tai yra aukščiausias rodiklis Lietuvoje. Joks kitas Lietuvoje naudojamas metodas taip tiksliai negali nustatyti vidinės pigmentinių darinių sandaros. Taip pat yra svarbu, kad naudojantis šiuo metodu galima sukurti pigmentinių darinių duomenų bazę ir vykdyti jų kontrolę. 

Vilniaus lazerinės dermatologijos centras pirmas ir šiuo metu vienintelis medicinos centras Lietuvoje, kuris gali pasiūlyti apgamų ir kitokių odos darinių tyrimą Siaskopu. Čia Jūs galite pasikonsultuoti dėl apgamų ir kitų odos darinių (papilomų, hemangiomų, karpų, keratomų ir kt.), esant reikalui pašalinti juos lazeriu.