Genetika. Daugiau nei pusė persileidimų įvyksta dėl pakitimų chromosomų rinkinyje. Tai yra chromosomų skaičiaus arba jų struktūros kokybės pakitimai.
Anatominė sandara. Dažna persileidimo 3-4 nėštumo mėnesį priežastis koks nors gimdos kaklelio jungiamojo audinio defektas. Gimdos formos bei apimties anomalijos, randai ir miomos gali trukdyti gemalui prisitvirtinti prie gimdos gleivinės, trukdyti jam vystytis.
Hormoninis fonas. Jei moters organizmo hormoninis fonas sutrikęs, ji gali būti nevaisinga ar patirti persileidimą. Pasikartojantys persileidimai pasitaiko moterims, kurių poovuliacinė fazė trumpa. Deja, su amžiumi persileidimo tikimybė didėja (iki 25 m. - 15%, iki 38 metų - 35 %).
Imuninė sistema. Kai kurios infekcijos ir imuniniai faktoriai, tam tikri sindromai, gali tapti persileidimo priežastimi.
Vyriškasis faktorius. Vis daugėja persileidimų, kurių priežastis patologiniai vyro spermos pokyčiai.
Aplinkos terpė. Nuolat atliekama daugybė tyrimų, kokią įtaką moters organizmui daro aplinkos faktoriai, o besilaukiančios moterys vis raginamos atsisakyti žalingų įpročių bei sureguliuoti mitybą ir rinktis sveiką gyvenseną.
Žinoma, moters kančių tikrai nepalengvins žinojimas, kokia buvo persileidimo priežastis. Tokiu atveju gali padėti artimieji, draugai. Negalima užsisklęsti savyje. Štai keletas patarimų toms, kurios patyrė persileidimą:
Po nutrūkusio nėštumo jūsų emocinė būsena atsistato ne taip greit, tai gali užtrukti keletą mėnesių ir ilgiau. Kai kurios moterys skaudžiai išgyvena šį skausmą net ir po keleto metų. Vyrui gali būti labai sunku suteikti paramą ir paguodą mylimai moteriai, nes jis ir pats išgyvena netektį, ir jo viltys bei lūkesčiai sugriuvo. Labai dažnai poros daro vieną klaidą nesikalba apie tai, kas nutiko ir ką kiekvienas jaučia. Jie užsisklendžia ir tolsta vienas nuo kito. Kai žmonės dalijasi savo skausmu ir išgyvenimais, jiems lengviau susitaikyti su netektim, lengviau atrasti jėgų judėti toliau.
Moterys, patyrusios persileidimą, gali išgyventi kažką panašaus į depresiją po gimdymo. Jos gali tapti mieguistos, netekti apetito ir būti prastos nuotaikos. Tokiu atveju padėtų specialisto konsultacija.