Beje, būtent ginče gimsta tiesa ir tinkami sprendimo būdai. Kiek žmonių, tiek ir nuomonių. O kur susiduria dvi tvirtos nuomonės, ten kyla ginčas: kuris kurį? Iš patirties žinome, kad yra labai mažai žmonių, kurie ginčydamiesi elgiasi korektiškai ir objektyviai, norėdami iš tiesų prieiti vienos nuomonės. Dažniausiai jau po antrojo argumento pereinama prie asmeniškumų... Po to seka įsižeidimas ir nebelieka vilties kokiam nors konstruktyvumui. Ginče, kaip ir bet kokiame azartiniame žaidime, egzistuoja taisyklės. Galima jų laikytis, galima žaist nesąžiningai. Deja, dažniau susiduriame su neleistinomis gudrybėmis. Būtent jos paverčia ginčą sudėtingu ir be perspektyvos. Tai nereiškia, kad jūsų oponentas taip psichologiškai pasikaustęs, kad sąmoningai naudoja gudrybes. Jis gali nė nenujausti, kad jo veiksmai/žodžiai ginčą veda į aklavietę. Jei žinotų, galbūt jūsų ginčas klostytųsi kitaip.
Perskaitę šį straipsnį sužinosite, kokioje vietoje įstrigo jūsų ginčas, kaip iš to išeiti. Na, o jei pasitaikė apsišvietęs oponentas ir sąmoningai mėgina gudrybėmis jus įveikti, galėsite pamėginti įžvelgti, kokiomis gudrybėmis jis naudojasi ir neutralizuosite jas.
Kalimas prie gėdos stulpo, garbės troškimas, noras pasirodyti geresniu (šiaip, būdingas kiekvienam normaliam žmogui).
Pavyzdžiui, naudodamasis dar neįrodytu, o kartais ir melagingu, teiginiu, jūsų oponentas sako: Jūs aišku žinote, kad mokslininkai seniai nustatė, jog...., Nejaugi jūs iki šiol negirdėjote apie tai? Visi laikraščiai rašė..., Net mokinukui aišku, kad .... Užtenka jums užkibti ant šito jauko ir neprisipažinti, kad apie tai girdite pirmą kartą, ir viskas jūs jau oponentui manipuliatoriui ant kabliuko. Jūs priversti su juo sutikti ir gausite dar vieną porciją makaronų ant ausų. Būkite atsargūs jūsų užduotis ne tik neužkibti ant kabliuko, bet ir suvokti, kad būtent šios tezės oponentui yra be galo reikšmingos. Pasakykite: Stop! Čia kažkas ne taip.
Argumentų pritempimas iki komplimento.
Ši ginčo gudrybė kiek giminiška pirmajai, tik jos taikinys jūsų savimeilė, savęs vertinimas. Ypač silpnas oponento argumentas, kurį jūs galėtumėte lengvai užprotestuoti, pritempiamas iki komplimento jums. Jei jus tai papirks, vadinasi argumento neužprotestuosite. To ir siekiama. Todėl būkite labai atidūs tokioms frazėms, kaip: Jūs, kaip protingas žmogus nepaneigsite, kad ... arba: Visi gerai žino, koks jūs teisingas ir principingas žmogus, kai kalba eina apie ..., todėl... arba: Neišsilavinęs žmogus nesuprastų mano argumento, bet jūs... ir t.t. Jums leidžiama suprasti, kad jūs labai gerbiamas, išskiriamas iš pilkos masės, pripažįstami jūsų privalumai. Ypač dažnai ant šio kabliuko užkimba nepasitikintys savimi, žemai save vertinantys, nuo aplinkinių nuomonės priklausantys žmonės.
Nurašymas amžiui, išsilavinimui, padėčiai.
Esame pripratę gerbti vyresnius, labiau išsilavinusius žmones ir kolegas, kurių pareigos aukštesnės už mūsų. Mes a priori manome, kad jie visada teisūs. Ir tik labai nepriklausomi nuo stereotipų žmonės galvoja, kad bet kuris žmogus gali būti neteisus vienoje ar kitoje situacijoje, jie nenusileidžia ginčydamiesi vien dėl to, kad oponentas tinka jam į mamas ar užima aukštesnes pareigas. Štai tipiškos frazės, į kurias turėtumėte atkreipti dėmesį: Tu pirma nugyvenk tiek metų, kiek aš nugyvenau..., Pirma mokslus pabaik, tada pakalbėsim..., Atsisėk į mano kėdę, tada galėsi mokyti, kaip dirbti...
Pabrėžiamas žodžių ir veiksmų neatitikimas.
Ši gudrybė visada veikia kaip smūgis žemiau juostos. Kai tik sėkmingai įvarote savo oponentą į kampą, ir jis nebeturi argumentų, jis pakreipia kalbą apie jūsų žodžių ir veiksmų neatitikimą, taip pat apie jūsų požiūrio ir gyvenimo būdo neatitikimą. Tokių priešpriešų kiekvieno žmogaus gyvenime būna apstu. Tačiau apskelbęs šį faktą konkrečiame ginče, priešininkas nuginkluoja jus: labai sunku rasti naujų argumentų, nes vis tiek susidaro įspūdis, kad jūs teisinatės, vadinasi esate neteisus. Ši žudanti gudrybė pridaro daugiau nuostolio, jei ginče dalyvauja liudininkai, kurie tuoj pat pereina jūsų oponento pusėn. Pasak vieno psichologo, taip užčiaupiama burna.
Perėjimas prie naudos ar žalos klausimo.
Taip pat labai paplitęs kabliukas tarp manipuliatorių. Tokie argumentai dar vadinami kišeniniais, nes jie visada po ranka ir patogūs. Jei jau įvarėte savo oponentą į kampą ypač geru argumentu, jis tuoj pat pasuka kalbą į naudos ir žalos klausimą. Atrodo, kad jūs vis dar kalbate apie tą patį, tačiau pagrindinis argumentas tampa nauda jums, organizacijai ar kitiems žmonėms. Jūsų argumentas tampa kreivo veidrodžio atspindžiu, nes naudos klausimai visada labai reliatyvūs ir migloti. Suprantama, kad kai mes jaučiame, jog pasiūlymas mums naudingas, nors ir turi neigiamų pasekmių kažkam kitam, mes greičiau su juo sutinkame. Šia žmogiška silpnybe naudojasi nesąžiningi oponentai, darydami spaudimą ir akcentuodami ne teisybę, o naudą. Deja, ši gudrybė veikia hipnotizuojančiai.
Intonacijos.
Bet kokiame ginče labai didelės įtakos turi įtaiga. Čia labai svarbi mūsų balso intonacija. Daugumos nesąžiningų ginčų mėgėjų tonas būna pasitikintis, ryžtingas ir tvirtas. Praktiškai kas antras žmogus pasimeta ginčydamasis, išgirdęs pakeltą toną. Kalbantis įtikinančiu tvirtu balsu (nepriklausomai nuo to, ką jis šneka), oponentas daro psichologinį spaudimą. Intonacija galinga jėga, nes ji veikia mūsų pasąmonę. Ir net jei mes jaučiamės visiškai užtikrintai, gindami savo poziciją, pakanka vienos stipresnės intonacijos, kad nejučiomis imtume trauktis. Vienintelis išsigelbėjimas susiimti ir pereiti nuo apibendrintos kalbos prie konkrečių faktų. Konkretumas mažiau priklausomas nuo jausmų bei intonacijų.
Tikimės, kad nesusigundysite pasinaudoti nesąžiningo ginčo gudrybėmis. Pats faktas, kad žmogus naudoja jas ginčuose kalba apie tai, kad jis nesijaučia teisus, nėra užtikrintas.
Šaltinis: Beautytime.ru