{mosimage}Atsikratyti nereikalingo viršsvorio - reiškia puoselėti savo sveikatą. Tačiau svorio augimo ir kritimo svyravimai  žmogaus organizmui turi neigiamos įtakos. Ypač nepalankūs pokyčiai vyksta moters imuninėje sistemoje.

Svorio svyravimai veikia taip, kad organizme sumažėja natūralių “žudikų”, kurie įprastomis sąlygomis sunaikina virusus ir kovoja su vėžinėmis ląstelėmis. Kuo dažniau moteris numeta, o po to vėl priauga svorio, tuo labiau mažėja natūraliųjų virusų “žudikų” ir atitinkamai didėja rizika susirgti.

Mokslininkai apklausė 114 sveikų moterų, kurios turėjo viršsvorio ir ištyrė jų svorio svyravimus per pastaruosius 20 metų. Apytiksliai trys ketvirtadaliai moterų dietų dėka per šį periodą numetė 10 svarų (svaras = 453,5970244 gramai). Po to mokslininkai nustatinėjo natūraliųjų “žudikų” kiekį  (apsauginių kraujo ląstelių) šių “storuliukių”  kraujyje.

Nustatyta, kad:
· Moterys, kurių svoris 5 kartus krito ir vėl priaugo per 20 metų, turėjo patį žemiausią kiekį natūraliųjų “žudikų”.
· Moterys, kurių svoris per 5 ir daugiau metų buvo stabilus, turėjo 40 proc. daugiau natūralių “žudikų”, nei tos, kurių svoris svyruodavo dažniau nei 1 kartą per 2 metus.

Nepaisant to, kad gauti tyrimo duomenys tik apie moteris, ir dėl to bus reikalingi papildomi tyrimai, numanoma, kad svorio svyravimų įtaka stipriosios lyties atstovų imuninei sistemai bus panaši.

Ar tai reiškia, kad turime likti storuliai? Žinoma ne. Mokslininkų nuomone, kūno masės priežiūra būtina, tik reikia atsisakyti pakartotinų bandymų mesti svorį egzotiškomis dietomis. Gyvenimo būdo pakeitimas – kertinis akmuo kovojant su viršsvoriu. Stabilios svorio kontrolės paslaptis –  fiziniai pratimai ir laipsniški dietos pasikeitimai.

Šaltinis:   rekicen.ru