Fizinis vystymasis
Sveikas, išnešiotas naujagimis sveria maždaug 2800-4200 g, o jo ūgis siekia nuo 48 iki 56 cm. Į aplinką reaguoja visais pojūčiais: mato, girdi, jaučia. Naujagimis pramiega apie 20 valandų, t.y. maždaug 4/5 paros. Jis prabunda tik tada, kai yra alkanas, kai kamuoja pilvelio skausmai, šlapias vystyklas, kai šalta ar nepatogu gulėti.
Nepaisant ilgų miego periodų, kai kurių kūdikio organų veikla būna nepaprastai intensyvi. Širdis plaka maždaug 130-160 tvinksnių per minutę, kvėpavimas siekia 30-60 kartų per minutę. Šlapinamasi nuo kelių iki keliasdešimties (!) kartų, o tuštinamasi - iki kelių kartų per parą. Naujagimio skrandžio talpa pirmą parą būna labai maža - apie 10 ml. Vadinasi, vos gimusio kūdikio gyvybei palaikyti reikalingo pieno kiekis tilptų dviejuose arbatiniuose šaukšteliuose. Tačiau skrandžio tūris greitai didėja ir jau dešimtą parą siekia 100 ml.
Ieškojimo ir čiulpimo refleksas padeda naujagimiui surasti savo maisto šaltinį. Kai išalksta, kūdikis, ieškodamas maisto, ima sukioti galvelę. Palietus jo lūpų kamputį, pasuka galvą į tą pusę, kur tikisi rasti motinos krūtį; jei įkišite savo pirštą jam į burnytę, jis pradės žįsti. Naujagimį reikia maitinti motinos pienu, kai tik jis to reikalauja, netgi kas valandą ar dvi. Trečią ketvirtą gyvenimo savaitę maitinimų skaičius sumažėja. Motinos pienas aprūpina kūdikį visais gyvybei būtinais vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Be to, jame yra nepamainomų antikūnių, saugančių mažylį nuo daugelio ligų.
Naujagimio motorika dar yra menkai išsivysčiusi, ją sudaro beveik vien tik refleksiniai judesiai. Motorika vadinama sąmoningų aktyvių raumenų judesių sąveika, kuri priklauso nuo nervų sistemos subrendimo ir normalaus funkcionavimo. Šį koordinacijos sugebėjimą galima ištreniruoti pratimais ir įvairia raumenų veikla, kuri padeda ištobulinti judesius.
Naujagimiui būdinga fleksinė kūnelio poza (susirietimas), panaši į tą, kokioje jis būdavo motinos įsčiose, kur taip maža vietos. Raumenys, ištisus mėnesius buvę įtempti, po gimimo keletą savaičių dar neatsipalaiduoja.
Sveikas naujagimis, kai nemiega, neguli ramiai, bet įnirtingai spardosi Gulėdamas ant pilvo jis pakaitomis tiesia tai vieną, tai kitą koją ir kelia rankutes prie veido. Pajutęs, kad yra į ką atsispirti, jis trūkčiojančiais judesiais slidžiu paviršiumi gali šliaužti į priekį.
Naujagimis dar nemoka sėdėti. Neįstengia tiesiai nulaikyti galvos. Kai jis guli aukštielninkas, galvytė tolydžio virsta į vieną ar kitą pusę.
Pirmosiomis savaitėmis galima stebėti įdomų kūdikio refleksą: palietus jo padą, koja išsitiesia, o antroji koja tuo pačiu metu linksta. Jei laikysite kūdikį stačią, ant kieto pagrindo ir prisitaikysite prie jo judėjimo, jis "nužygiuos" kad ir per visą stalą. (po keleto savaičių šis refleksas turi išnykti, kad galėtų toliau vystytis valingas vaikščiojimas).
Naujagimis ne tik žingsniuoja, bet ir griebia. Kam nors palietus delną, nykštys ir kiti pirštukai tuoj pat susigniaužia ir keletą sekundžių tvirtai laiko "grobį" saujoje.
Psichinis ir socialinis vystymasis
Naujagimis reaguoja į stiprią šviesą ir triukšmą Jis raukia kaktą, mirkčioja, skėsčioja rankas arba net suklinka (tai vadinamoji baimės reakcija). Naujagimiui nepatinka itin aštrūs garsai. Tokiais atvejais reaguoja vadinamuoju Moro refleksu - atmeta rankutes į šalis, plačiai atmerkia akeles ir apglėbia pats save. Mėgsta garsus, kuriuos įsiminė dar iš to laikotarpio, kai buvo motinos įsčiose, o labiausiai - mamos širdies plakimą, todėl glauskite mažylį prie savęs (iš kairės pusės) kuo dažniau!
Mažasis žmogutis kontaktuoja su aplinka per lytėjimą. Per odą naujagimis pajunta šilumą ir šaltį, minkštumą ir kietumą. Sveiką naujagimį nuramina prisilietimas prie mamos kūno. Žįsdamas kūdikis pajunta pasitenkinimą. Jei ir šitaip nepavyksta kūdikio nuraminti, ko gero, jam kažką skauda ar yra šlapias.
Garsinė saviraiška
Gal ir neįtikėtina, bet žmogus pradeda kalbėti nuo smarkaus riksmo. Sveikas naujagimis bet kokį nepasitenkinimą reiškia kaip galima garsiau. Jau kelių savaičių kūdikis verkia ne visada vienodai Kai jis alkanas, arba jam skauda (dažniausiai pilvuką), riksmas esti garsus ir nesiliaujantis, o pavargęs kūdikis verkia švelniau ir tęsiamai, lyg skųstųsi. Augindama pirmagimį, dažna motina tik antrąjį mėnesį išmoksta kaip reikiant skirti kūdikio riksmo niuansus.