Birželio 1-3 dienomis Vilniaus Vingio parke vyksiančios tarptautinės jojimo (konkūrų) varžybos paprastai sulaukia ir daug mažųjų žirgų mylėtojų – vaikų – dėmesio. Pasak renginio organizatorių, tėvai, atvedę vaikučius pažiūrėti varžybų, po to nebegali jų išsivesti iš Vingio parko visą dieną. Vaikai ypač laukia ir mėgsta per pertraukas vykstančius mažųjų ponių pasirodymus. Mažieji čia pat gali jais netgi pajodinėti. Kai kuriems vaikams toks įvykis – pirmoji pažintis su žirgais.


Vaikus patraukia žirgų didingumas
 
Turbūt nerasime nė vieno vaiko, kuris nemylėtų gyvūnų. Vieni vaikai yra kačiukų, kiti – šuniukų, treti – paukštelių, žuvyčių  ar kitų gyvūnėlių mylėtojai. Tačiau esama ir tokių, kurie nuo pat vaikystės susižavi žirgais. Kuo juos šie gyvūnai patraukia? Žirgas iš naminių gyvūnų išsiskiria savo dydžiu. Jis nepalyginamai didesnis už šuniuką, kačiuką ar žiurkėną. Anot psichologės Kristinos Jackevičienės, vaiko akimis žiūrint žirgas – didžiulis gyvūnas, dažnam mažyliui reikia drąsos prie jo prisiartinti. „Kai toks didelis gyvūnas leidžiasi paglostomas, šukuojamas, paplekšnojamas ar net jojamas – baisiai smagu.  Tai ugdo ir pasitikėjimą savimi: „kokį didelį draugą turiu, koks drąsus esu“, – sako psichologė.

Kaip ir suaugusius, vaikus žavi žirgo grožis, judesiai, elegancija. Mažiesiems net savo žaidimuose patinka mėgdžioti, kaip arkliukas žvengia, kaip jis bėga ar kaip galima juo joti. Ne veltui beveik kiekvienoje žaidimų aikštelėje yra karuselė, kur vaikai gali smagiai joti ant ryškiai nudažytų mechaninių arklių, judančių aukštyn ir žemyn bei ratu.

Laima Duobinytė, Lietuvos žirginio sporto sąjungos valdybos narė, mano, kad vaiko norą susipažinti su žirgais gali lemti įvairūs dalykai: tėvų pomėgis žirgams, matyti filmai, perskaitytos knygos. „Aš pati į jojimo būrelį užsirašiau būdama 10 metų, bet prieš tai nebuvau mačiusi žirgo gyvai. Noras jodinėti kilo perskaičius daug nuotykių knygų apie indėnus“, – prisimena L. Duobinytė.

Žirgas – lygiavertis vaiko draugas

Senovės lietuviai veiksmažodį „mirti“ vartojo kalbėdami tik apie žmogų, bitę ir arklį, tuo rodydami  didelę pagarbą žirgui ir net savotišką jo „sužmoginimą“. Žirginio sporto klubo „Mustangas“ direktorius Gražvydas Dzindzileta, ilgą laiką stebėjęs vaikų ir žirgų bendravimą, įsitikino, kad mažiesiems, bendraujant su žirgais (juos glostant, kalbinat  ar jodinėjant), labai svarbu tai, kad jie  yra labai protingi ir „jaučiantys gyvūnai“. „Žirgai – labai supratingi, jie jaučia žmogaus švelnumą ir gerumą, reaguoja į raitelio balso intonacijas, elgesį ir emocijas, moka parodyti dėkingumą. Kiekvienas žirgas yra skirtingas, turi savitą charakterį ir patirtį. „Geros dūšios“ žirgas niekuomet savo mažojo draugo neužgaus, neįkąs, nenumes ar kitaip nenuskriaus“, –  pasakojo G. Dzindzileta.

Žirgai daug kuo panašūs į žmones: jie moka verkti, pasiilgsta mamos, turi savo simpatijų ir antipatijų, žirgas gali tapti tikru, bendraujančiu draugu. Lietuvos dailiojo jojimo atstovė Julija Vyšniauskas interviu žurnalui “Balt Equestrian” yra taip pasakiusi apie savo itin draugišką žirgą: „Manau, kad jei jis tilptų man ant kelių, tikriausiai atsisėstų”.
 
Ne tik laisvalaikis, bet ir asmenybės ugdymas

Bendravimas su žirgais gali daryti teigiamą įtaką vaiko asmenybės vystimuisi ir netgi padėti spręsti tam tikras psichologines problemas. Anot psichologės K. Jackevičienės, tai galėtų sumažinti vienišumo jausmą, padidinti drąsą, pasitikėjimą savimi, skatinti prieraišumą, rūpestį ir netgi ugdyti bendradarbiavimo bei tarpasmeninio bendravimo gebėjimus. Glostant, šukuojant žirgą mažėja nerimas, įtampa – vaikai atsipalaiduoja, juos ramina žirgo  šiluma.
 
Psichologės teigimu, vaikas pradėjęs jodinėti atranda galimybių išbandyti ir pažinti save – kiek ryžtingas ir atkaklus jis yra. Stebėdamas įvairius žirgus, vaikas pamato, kad jie, kaip ir žmonės, skirtingi – vieni ramūs, kiti guvesni, vieni užsispyrę, kiti  lankstesni. Netrunka atsirasti noras prisirišti, rūpintis jais. Žirgo dydis gali kiek gąsdinti, kelti grėsmę, todėl tiesioginis  bendravimas su juo reikalauja atsargumo, supratingumo, saugumo taisyklių žinojimo ir paisymo. Taip ugdoma vidinė drausmė.

Jei vaikas susidomi žirginiu sportu, tuomet stengiasi kaip įmanoma geriau pažinti ir suprasti savo žirgą, mokosi bendradarbiauti su juo siekiant bendro rezultato. Be to, atsiranda galimybė susipažinti ir susidraugauti su kitais bendraminčiais žirgų  mylėtojais. Su jais dalinamasi patirtimi, įspūdžiais, įvairiais džiaugsmais bei rūpesčiais – vaikai turiningai leidžia laisvalaikį. Buvimas gryname ore, gamtoje, kelia vaiko nuotaiką, didina žvalumą ir fizinę ištvermę.

Jei žirgynas per toli


Ką daryti, jei vaikui, net ir labai norinčiam, nėra galimybės lankytis žirgyne – per didelis atstumas, prieštarauja tėvai? „Net ir tokiu atveju apie žirgus vaikas gali svajoti, žiūrėti filmukus, rinkti informaciją,  paveikslėlius, pašto ženkliukus su žirgais, kol pakankamai ūgtelės, kad galėtų savarankiškai juos pasiekti. – sako psichologė. – Net ir tokioje situacijoje gali atsiskleisti vaiko kryptingumas, tikslo siekimas, užsispyrimas“. G. Dzindzileta pastebi, kad žmonės, turėję didelę svajonę jodinėti, bet negalėję jos realizuoti vaikystėje, užaugę būtinai tą svajonę išpildo.

 

Taip pat, jei vaikas neturi galimybės nuolat lankyti žirgyno, galima jį vežtis stebėti žirgų varžybų. Jos teikia daug gerų emocijų, azarto. Į žirgyną galima nuvykti retkarčiais, pavyzdžiui, savaitgaliais. Amerikoje labai populiarios savaitgalio išvykos į žirgynus; netoli jų šeimos yra ir apgyvendinamos. Lietuvoje galima ieškoti kaimo turizmo sodybų.

Kada pradėti?

Neretai susiduriama su klausimu, nuo kada vaiką galima sodinti ant žirgo? Pradėti pratinti mažylį prie žirgo, užsodinti ant jo galima jau nuo 2-4 metukų. L. Duobinytė pasakoja savo dukrą pirmąkart užsodinusi ant žirgo, kai šiai tebuvo 1 metai ir 8 mėnesiai. Mamą nustebino paties žirgo reakcija į mažylės užsodinimą – žirgas puikiai jausdamas, koks mažas vaikelis jam ant nugaros, rodos, net sustingo, stovėjo kaip įbestas ir net ausimis nekarpė, bijodamas numesti ant jo nugaros sėdinčią neįprastai mažą raitelę. „Tokiems mažyliams labiausiai tinka pradėti jodinėti poniais arba mini-poniais (Šetlendo poniais). Rimčiau užsiimti žirginiu sportu rekomenduojama vaikams nuo 9-11 metų, kai vaikas jau yra šiek tiek labiau fiziškai stipresnis“ – sako L. Duobinytė. .

Norintiems joti vaikams turėtų būti parinktas šiek tiek vyresnis, ramus žirgas. Jokiu būdu negalima sodinti vaikų ant žirgo savarankiškai be profesionalų priežiūros, pavyzdžiui, kaime ant senelio žirgo.  Vaikai taip pat būtinai turi dėvėti šalmą. Svarbiausia taisyklė – jokios prievartos: jei vaikas bijo žirgo, nenori ant jo sėsti, jam neįdomu – negalima jo versti to daryti. 


Autorė:  Miglė Mockutė