{mosimage}Fizinis vystymasis
Visiems kūdikio įgūdžiams lavėti reikia laiko. Kartais galima pastebėti kokio naujo judesio ar įgūdžio pradmenis dar jam galutinai nesusiformavus. Taip esti ir aštuntąjį mėnesį, kai kūdikis bando kokiu nors būdu judėti į priekį. Paprastai jis dar neįstengia šliaužti ant pilvo, tačiau jam bent jau pavyksta pasisukti apie savo ašį ir tokiu būdu pakeisti savo padėtį.
Kai mama ar kas kitas paduoda vaikui pirštus (nykščius arba smilius), jis juos pačiumpa, prisitraukia prie jų rankomis ir sėdasi.
Dabar kūdikis jau įstengia keletą sekundžių pasėdėti pats vienas, žinoma, jei jis buvo vienaip ar kitaip pasodintas. Dar remiasi viena rankute arba ir abiem iš karto, kad neparvirstų. Ir nugara ne visai tiesi. Bet jam jau užtenka jėgų neprarasti pusiausvyros ir nenugriūti.
Jei laikysime vaikelį už vieno peties arba žasto ir nestipriai versime į šalį, tai jis atsirems kita ranka, kad neparvirstų ant šono.
Mažylis jau bando savarankiškai persikelti iš vienos vietos į kitą.
Jam jau nebereikia ašaromis ir rėkimu reikalauti trokštamo žaisliuko - siekia jo pats.
Vaikas jaučia nenumaldomą poreikį judėti. Paguldytas ant pilvuko jau nepasitenkina statiška padėtimi, ima šliaužti. Iš pradžių tai primena vėžio judesius - vaikutis šliaužia atbulas arba ratu. Neretai dėl to supyksta, juk jis norėjo ne taip! Vaikas, užuot priartėjęs prie trokštamos mašinėlės, tolsta nuo jos. Laimė, šliaužiant atbulai arba ratu irgi galima surasti ką nors įdomaus. Per mėnesį mažylis išmoksta šliaužti ir į priekį.
Tiek ropojimo, tiek vaikščiojimo raidos požiūriu aštuntasis mėnuo pasirodė esąs pereinamasis laikotarpis, kurio metu įtvirtinamos jau išmoktos funkcijos ir užsimezga naujos. Tas pats pasakytina ir apie griebimą. Kūdikis šiuo metu dažnai žaidžia su daiktais, varto juos rankose, bando laikyti žaislą abiem rankomis. Pačiuptas daiktas "keliauja" nuo delnų vis toliau pirštų galų link; ši tendencija dar labiau išryškės plaštakai toliau lavėjant.
Kūdikis žaidžia prie stalo su didesniais ir mažesniais daiktais, kuriuos dabar paima suspausdamas nykščiu ir smiliumi lyg "pincetu". Jis dažnai susižavėjęs ploja rankutėmis, paprašytas padaro tam tikrus judesius (pamojuoja atsisveikindamas ir pan.).
Psichinis ir socialinis vystymasis
Vaikas reaguoja į savo vardą ir suvokia, kai jį barate. Jis tyliai klausosi, kaip tiksi prie jo ausies pridėtas laikrodis. Kūdikis labai mėgsta žaisti slėpynių: jis ieško daiktų, kurie padėti po jo pagalve; jis nutraukia skarą, kuria motina ar tėvas užsidengia veidą. Susižavėjęs sulamdo ir suplėšo šiugždantį popieriaus lapą. Jis mėgsta žiūrėti į veidrodį ir dairytis pro langą. Pamatęs veidrodyje vaiko veidelį, bando su juo bendrauti - šypsosi ir žiūri į akis. Kūdikis daug "pasakoja" ir atranda, kad gali šnabždėti, susidomėjęs klausosi pats savęs.
Žvilgsniais, šypsena ir draugiškais garsais kūdikis stengiasi užmegzti ryšį su aplinka. Jis reaguoja į draudžiamą "ne" ir tėvų pritarimą. Jų silpnybes vaikas jau išsiaiškino. Visokiais "triukais" jis bando paveikti motiną ir tėvą, kad jie vėl sudarytų jam malonią situaciją. Vaikas murma ir krykščia tiksliau išreikšdamas savo jausmus, norus ir poreikius.
Jo poreikių patenkinimas dabar itin susijęs su motina ar tėvu. Jų jau negalima pakeisti kuo nors kitu. Kūdikis pradeda bijoti likti vienas. Jis gali pats valgyti sausainį arba bananą, padeda pats prilaikyti gėrimo puodelį. Paprastai vaikas visą dieną būdrauja, išskyrus pietų miegą tarp 12 ir 15 valandos.
Suvokimo raidai aštuntuoju gyvenimo mėnesiu būdinga ne tiek nauji specialūs įgūdžiai, kiek vaiko interesų plėtimasis. Ypač jis ima domėtis konkrečiais dalykais, kurie vyksta čia pat, pvz., judančios užuolaidos šešėlių žaismas. Tatai stebint lengva įsitikinti, jog kūdikio pastabumas ir gebėjimas susikaupti tolydžio didėja.
Aštuntą mėnesį kūdikis aiškiai santūriai arba net baimingai reaguoja į svetimus žmones. Jis jau moka neklysdamas atskirti jam artimus ir pažįstamus žmones nuo retai matomų arba visai nematytų. Jis jau ne kiekvienam leidžiasi paimamas ant rankų arba liečiamas ir nusisuka nuo svetimų, dažnai net pravirksta. Jis tampa drovus ir nedraugiškas, jeigu jie per daug prie jo prisiartina, ima rėkti ir kabintis į savo tėvus. Ši reakcija rodo, kad vaikas dabar skiria savus nuo svetimų. Dar prieš mėnesį vaikas šypsojosi kiekvienam suaugusiajam, pasilenkusiam virš vežimėlio. Nors mažylis nemėgsta svetimų žmonių, užtat visą savo dėmesį ir meilę dovanoja mamai ir tėčiui. Tėvams šis laikotarpis ypač malonus - vaikas akivaizdžiai džiaugiasi juos išvydęs, linksmai sumosuoja rankomis, šypsosi, guguoja ir tarsi kviečia pasišnekėti.
Jei anksčiau kūdikio smalsumą sužadindavo daugiausia veidas, tai šio amžiaus vaikas jau ima domėtis ir tuo, ką žmonės veikia, pavyzdžiui, įdėmiai ir smalsiai stebi, kaip mama piešia, rašo arba dirba kokius namų ruošos darbus.
Kalbos raida
Matėme, jog jau septynių mėnesių kūdikis "pasakodamas" šneka tai garsiau, tai tyliau. Bet paprastai tik aštuntą mėnesį jis pradeda "šnabždėti". Dabar vaikutis pamato, kad gali šnekėti ir visai tyliai, pašnabždomis, ir labai susikaupęs pats savęs klausosi.
Gugavimas suteikia mažyliui vis daugiau malonumo. Jis ne tik po truputį taria pirmuosius skiemenis: ma, te, ta, la, ba, bet iš jų jau sudarinėja ištisas grandines: ba-ba-ba, ta-ta-ta, tia-tia. Mažyliui patinka klausytis savo balso, jis stengiasi pamėgdžioti pats save. Nepamirškite, jog šiuo laikotarpiu būtina kuo daugiau kalbėti su kūdikiu. Pasakokite jam apie tai, ką veikiate, įvardykite žaisliukus, namuose esančius daiktus, viską, kas traukia jo dėmesį.
Supermama.lt forumo dalyvių mažyliai
{mosimage}