Kaimo mokyklų mokinių pasiekimai žemesni nei rajono centrų, o šiuos lenkia miesto mokyklų vaikai, parodė Nacionalinis 6-10 klasių moksleivių pasiekimų tyrimas.
"Vis dėlto nėra pagrindo teigti, kad kaimo pedagogai dirba blogiau negu miesto ir rajono. Mokymosi rezultatų skirtumus lemia skurdesnė kaimo mokinių mokymosi aplinka, žemesnis tėvų išsilavinimo lygis", - pabrėžė ketvirtadienį tyrimą pristatęs Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo plėtotės skyriaus vedėjas Ričardas Ališauskas.
Sociologai nustatė, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, geresnių mokymosi rezultatų pasiekia tie vaikai, kurie su tėvais kalba įvairiais socialiniais, kultūros klausimais. Mokytis lengviau tuomet, kai namuose yra daugiau knygų, kompiuteris.
R. Ališausko teigimu, nelygių vaikų galimybių problema, kurią sąlygoja kaimo ypatumai, - neatidėliotinai spręstinas uždavinys politikams.
Tyrimas parodė, kad 6-10 klasių moksleivių pasiekimai iš esmės atitinka reikalavimus, tačiau pastebėta, kad dalis moksleivių neturi būtiniausių įgūdžių, todėl vyresnėse klasėse negali atlikti sunkesnių užduočių. Elementarių matematikos skaičiavimo įgūdžių labiausiai trūko 10 klasių berniukams.
Analizuojant lietuvių kalbos mokymosi pasiekimus pastebėta, kad vaikams sunkiai sekasi dėstyti savo mintis, rašyti dalykinius ir informacinius tekstus.
Gamtos moksluose 6-10 klasių moksleiviams trūksta gilesnio reiškinių ir sąvokų suvokimo, gebėjimo praktiškai taikyti teorines žinias.
Susieti žinomus faktus, daryti išvadas vaikams sunku ir socialiniuose moksluose. Tyrimas parodė, kad ne visi moksleiviai moka naudotis istorijos šaltiniais, žemėlapiais.
"Ankstesnių ir praėjusių metų tyrimai parodė, kad mokiniams sunku praktiškai taikyti įgytas žinias", - apibendrino Mokyklų tobulinimo programos "Mokinių pažangos vertinimo" koordinatorius Pranas Gudynas.
Vertintojas apgailestavo, kad mūsų šalies mokyklose pirmenybė teikiama tradiciniam mokymui. Meniškų, tyrinėtojo tipo vaikų rezultatai prastesni, nes jiems ugdymo sistema Lietuvoje mažiau palanki.
Švietimo strategams taip pat teks spręsti prastesnio berniukų mokymosi bendrojo lavinimo mokykloje problemą. Ne tik šio, bet ir ankstesnių metų tyrimų duomenimis, jų pasiekimai - žemesni negu mergaičių.
Nacionalinis moksleivių pažangos vertinimas atliktas įgyvendinant Mokyklų tobulinimo programą, kurios tikslas - siekiant kuo racionaliau panaudoti švietimui skirtas lėšas, modernizuoti bendrąjį lavinimą ir taip pagerinti 5-10 klasių mokinių pasiekimus.
ELTA