Vilniaus rotušėje sostinės meras Artūras Zuokas ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė pasirašė susitarimą dėl vaikams palankaus miesto projekto įgyvendinimo. Pasirašytu Ketinimų protokolu Vilniaus valdžia patvirtino miesto prisijungimą prie pasaulinio judėjimo "Vaikams palankūs miestai", įsipareigojo gerbti vaikų teises, orumą, užtikrinti teisių apsaugą, patvirtino, kad ir toliau sieks kurti vaikams palankų Vilniaus miestą.
Ketinimų protokole numatyti uždaviniai ir priemonės atitinka svarbiausius Vaiko teisių konvencijos principus kiekvienam vaikui užtikrinti apsaugą, galimybę išsakyti savo nuomonę ir būti išgirstam, gyventi ir augti sveikose, saugiose šeimose, naudotis kokybiškomis sveikatos apsaugos paslaugomis, tinkamai naudotis teise į mokslą, nebūti diskriminuojamam.
"Pasirašome labai svarbų dokumentą. Pasirašydami susitarimą gauname ne garbę, o pareigas, atsakomybę ir galimybę kurti šalyje vaikams palankius miestus. Daug jau esame padarę, bet dar daugiau reikės padaryti",- sakė Vilniaus miesto meras A. Zuokas.
Sostinėje vykdoma daug projektų, imamasi įvairių priemonių, kad vaikai jaustųsi saugiai, kūrybiškai, linksmai savo miesto, mokyklos, kiemo aplinkoje. Beveik 50 tūkst. vaikų praėjusiais metais laisvalaikio centruose, būreliuose rado sau įdomių veiklų. Mieste nuolat vyksta festivaliai, koncertai, šventės, kurių metu vaikai gali save išreikšti, ugdyti savo gebėjimus, parodyti, ko išmoko, kas juos domina, kuo jie užsiima po pamokų.
Naujai pažvelgta į priešmokyklinės veiklos svarbą dabar sostinėje veikia beveik 300 ugdymo grupių. Net mažiausių vilniečių ugdyme vyrauja nuostata, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, turi savitų, tik jam būdingų bruožų, kuriuos reikia lavinti, nukreipti tinkama linkme. Ypatingas dėmesys skiriamas vaiko vidinio pasaulio nepriklausomybei ir savarankiškumui, pagarbai vaikui kaip asmenybei.
Vilniuje nuolat vyksta saugaus eismo prevenciniai renginiai, akcijos, patyčių prevencijos programos, sveikos gyvensenos propagavimo akcijos, įgyvendintos 90 paauglių nusikalstamumo, per 40 narkomanijos, žalingų įpročių prevencijos projektų, organizuoti "Sveikuolių klasės", "Nerūkančios klasės" rinkimai, akcija "Mėnuo be smurto prieš vaikus".
Didelę svarbą Vilniaus miesto valdžia skyrė vaikų vasaros poilsiui, užimtumui: 2006 metais Savivaldybė tam skyrė per 700 tūkst. litų, finansuota daugiau kaip 300 programų, kuriose turiningai laiką leido beveik 17 tūkst. jaunų vilniečių. Savivaldybė lig šiol įgyvendina didelio pasisekimo sulaukusią Jaunimo verslumo skatinimo programą, skiriamos lėšos jaunimo verslumui remti. Rūpinamasi jaunimo pilietiškumo skatinimu, vykdomi ekologinio švietimo projektai "Apkabinkime ąžuolą", "Neteršk aplinkos".
"Vilniečių tikslas siekti, kad mūsų vaikai mieste jaustųsi saugūs, mokytųsi geriausiose mokyklose, augtų sveiki, būtų užimti gerais darbais, kad augintume gerą, kultūringą kartą. Miestas turi būti toks, kad kiekvienas vaikas jame jaustųsi mylimas ir gerbiamas",- sakė sostinės meras.
Visame pasaulyje miestai plečiasi, tampa visuomenės varomąja jėga, vilioja gausa galimybių. Prognozuojama, kad nepraėjus nė dvidešimčiai metų 6 iš 10 vaikų gyvens miestuose ir daugumos gyvenimui grėsmę kels skurdas, smurtas, diskriminacija ir ligos. Todėl svarbu, kad miesto vaikai sulauktų ypatingo vietos valdžios dėmesio. Prie šio pasaulinio judėjimo "Vaikams palankūs miestai" jau prisijungė per 800 pasaulio miestų.
Vaikams palankaus miesto iniciatyva buvo pradėta 1996 metais, kai Jungtinių Tautų konferencijoje buvo priimta rezoliucija kurti miestus tinkamus visiems. Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) nuomone, tie "visi", pirmiausia, yra vaikai.
"Vaikų gerovė yra pagrindinis sveikos tėvynės, demokratinės visuomenės ir tinkamo valdymo indikatorius. Kas yra vaikams palankus miestas ? Tai miestas, palankus visiems",- sakė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė.
Susitarimą dėl vaikams palankaus miesto kūrimo pasirašė Kauno ir Biržų miestų vadovai.
Šaltinis: Vilniaus miesto savivaldybės administracija