Ketvirtadienį per Seimo Pirmininko Artūro Paulausko susitikimą su Sveikatos apsaugos ministerijos, parlamento Sveikatos reikalų ir Žmogaus teisių komitetų, medikų bei pacientų organizacijų atstovais ir teisininkais buvo sutarta, kad įstatymas yra pakankamai pažangus ir gina pacientų teises.
Tačiau, pasak sveikatos apsaugos viceministro Rimanto Šadžiaus, norint išvengti "kvailysčių ir idiotizmų", teks papildomai paaiškinti, kaip taikyti kai kurias įstatymo nuostatas.Anot R. Šadžiaus, ministerijos atstovai vasario pabaigoje ir kovo pradžioje įvairiuose Lietuvos miestuose surengs seminarus sveikatos priežiūros įstaigų vadovams. Be to, numatoma išleisti ministro įsakymus, kuriuose bus detaliau apibrėžti kai kurie klausimai. Tik jei ir po to medikai tvirtins negalintys laikytis įstatymo, jis bus keičiamas.
Viena iš didžiausio pasipiktinimo sulaukusi įstatymo nuostata - reikalavimas gauti paciento sutikimą, kad šis neprieštarauja procedūroms, kurios jam bus atliktos. Pasak R. Šadžiaus, medikai, laikydamiesi šio reikalavimo, neretai perlenkia lazdą. "Įstatyme parašyta, kad reikia paciento sutikimo, bet neparašyta, kad raštiško. Tie, kurie uoliai vykdo įstatymą ir mėgina melstis taip, kad prasiskeltų kaktą, paprašys ne vieno, o trijų parašų", - kalbėjo viceministras.
Kadangi niekas negali būti gydomas prieš jo sutikimą, gydytojui esą būtina gauti paciento atsakymą. "Tačiau jei aš atėjau į polikliniką, užsiregistravau registratūroje, pasiėmiau talonėlį, atstovėjau eilę ir patekau pas gydytoją, kokiam normaliam žmogui kiltų abejonės, ar aš noriu gydytis? Kodėl iš manęs dar turėtų reikalauti parašo?" - stebėjosi R. Šadžius.
Anot viceministro, pacientai turi suvokti, kad "gydytojui atneša ne marškinius išskalbti, o savo gyvybę ir sveikatą", už kurią pirmiausia yra patys atsakingi. Tačiau jis patikino, kad ligonio parašas neapsaugos profesinę klaidą padariusio mediko nuo atsakomybės.
"Tai nėra indulgencija už neatsakingus, neapdairius ar neprofesionalius medikų veiksmus. Parašo joks teismas netraktuos kaip leidimo pamiršti mano viduje instrumentą arba ne pagal metodiką susiūti odą", - pažymėjo R. Šadžius.
Minėtas įstatymas įpareigojo sveikatos priežiūros įstaigas drausti savo civilinę atsakomybę. Viceministro duomenimis, privalomai savo civilinės atsakomybės iki šiol apdraudė dauguma gydymo įstaigų. Tačiau jau anksčiau savo noru civilinę atsakomybę yra apdraudusios visos didžiausios ligoninės ir nemažai privačios praktikos gydytojų.
Kompensacijų dėl aplaidaus medikų darbo ir šiais metais patirtos žalos sveikatai pacientai galės reikalauti nepriklausomai nuo to, ar spės įstaiga iki nelaimės apsidrausti privalomuoju draudimu ar ne. Priešingai nei iki šiol, pacientams nereikės kreiptis į teismą, o bendrauti tiesiogiai su sveikatos priežiūros įstaiga arba draudimo kompanija.
Draudimo priežiūros komisija leidimus teikti tokią paslaugą kol kas yra suteikusi tik dviem Lietuvos draudimo bendrovėms.
Sveikatos apsaugos ministerijos skaičiavimais, 2005 metais sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo įmokoms reikėtų apie 16 mln. litų. Šią sumą įstaigoms siūlyta skirti iš papildomų lėšų, gautų už atliktas paslaugas.
Po susitikimo Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas juokavo, kad medikai "ne tik priprato prie naujo įstatymo nuostatų, bet ir pacientus išmokė". Tačiau dėl to gydytojams atsirado papildomo darbo pildant įvairius dokumentus.
Anot L. Labanausko, minėtą reikalavimą gauti paciento sutikimą gydytojai taiko lanksčiau ir ne visada reikalauja net nepilnamečio parašo. Ministeriją pasiekė informacija, kad sveikatos priežiūros įstaigos ir net medicinos kabinetai mokyklose nenoriai priima vaikus, jei jo nelydi tėvai.
"Niekas kiekvieną kartą nereikalauja iš nepilnamečio parašo. Jis kartą pas savo šeimos gydytoją yra pasirašęs, tegu gydosi visą gyvenimą, niekas jo neterorizuos ir su močiute namo neišvarys. Bet iškyla problema, kai jis ateina konsultacijų ar tyrimų", - kalbėjo Gydytojų sąjungos prezidentas.
"Jei atves močiutė, kuri yra labai mylima, bet nėra globėja ir tokio sutikimo neturi, negalime teikti paslaugos, nes galime būti apkaltinti tėvų, kad močiutė savarankiškai atvedė vaiką", - skundėsi L. Labanauskas.
ELTA