Baimė netekti darbo vis dažniau sukelia depresiją ir širdies ligas. Mokslininkai Kaire vykstančiame pasauliniame psichiatrijos kongrese pirmadienį atkreipė dėmesį į tai, kad kuo mažiau darbuotojas gali pats daryti įtaką darbo procesui ir savo profesinei ateičiai, tuo didesnė yra rizika susirgti. Vengrijoje atlikta studija, pavyzdžiui, parodė, kad rūkymas rečiau sukelia širdies infarktą nei nedarbas ar baimė netekti darbo vietos.
Per tyrimą trijuose Brazilijos didmiesčiuose psichiatrai, be to, nustatė, kad dėl nesaugumo pirmiausiai kenčia vyrai. "Jie bijo, kad jei garsiai reikš kritiką, bus tie, kuriems teks palikti darbą, jei bus mažinamos darbo vietos", - sakė studijos vadovė Ana Marija Rosi (Ana Maria Rossi).
Ekonominio persilaužimo sukeltas stresas Vengrijoje per praėjusius 15 metų, mokslininkės Marijos Kop (Maria Kopp) teigimu, lėmė gerokai mažesnę vidutinę gyvenimo trukmę. Pagrindiniai to veiksniai yra dvi ar net trys darbo vietos, papildomas darbas savaitgaliais, taip pat galimybės planuoti profesinę ateitį nebuvimas.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, "psichinės problemos ir streso sukelti pakrikimai yra pagrindinė ankstyvos mirties priežastis Europoje".
ELTA