Lietuvos gyventojai mano, kad didžiausią žalą vaikams daro šie du dalykai: vaikams laisvai prieinami smurtiniai ir pornografiniai vaizdai internete bei galimybė vaikams laisvai žaisti smurtinius kompiuterinius žaidimus, rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atlikto visuomenės nuomonės tyrimas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacija "Gelbėkit vaikus" jau ketvirtus metus iš eilės gegužės mėnesį skelbia akciją "Gegužė – mėnuo be smurto prieš vaikus". Šių metų akcijos tikslas – informuoti vaikus, jų tėvus bei plačiąją visuomenę apie grėsmes vaikų saugumui, kurios gali kilti naudojantis informacinėmis technologijomis: mobiliaisiais telefonais, internetu, žaidžiant kompiuterinius žaidimus.

Visuomenės nuomonės apklausa atlikta norint išsiaiškinti visuomenės nuomonę apie tai, kaip apsaugoti vaikus nuo IT (mobilaus telefono, kompiuterio, interneto) daromos žalos, kas iš minėtų priemonių daro didesnę žalą vaikui, kas turi būti atsakingas už vaikų apsaugą nuo IT daromos žalos.

Tyrimo duomenimis, didžiausią žalą vaikams daro laisvai prieinami smurtiniai ir pornografiniai vaizdai internete (38%) bei galimybė vaikams laisvai žaisti smurtinius kompiuterinius žaidimus (33%). Ketvirtadalis apklaustųjų (26%) tarp dviejų didžiausią žalą darančių veiksnių nurodė mobiliuoju telefonu vaikų gaunamas grasinančio turinio SMS žinutes ar smurtinio pobūdžio nuotraukas. Penktadalis respondentų (20%) tarp dviejų vaikams žalą darančių dalykų paminėjo manipuliacinį bendravimą interneto pokalbių svetainėse.

Respondentams buvo pateikti keli galimi būdai, ką reikėtų daryti, norint apsaugoti vaikus nuo IT daromos žalos. Kaip priimtiniausi buvo nurodyti tokie būdai apsaugoti vaikus nuo IT daromos žalos (kiekvieną iš jų paminėjo pusė suaugusių šalies gyventojų): tėvai ribotų vaikų galimybę be priežiūros naudotis kompiuteriu ir internetu (54%); tėvai turi gerai išmanyti galimus apsaugos būdus ir aiškinti vaikams apie galimas IT grėsmes (52%); reikia per žiniasklaidą šviesti visą visuomenę (51%); mokytojai mokykloje turi vaikams aiškinti apie IT grėsmes, jų keliamą žalą (50%).

Respondentai, turintys galimybę namuose naudotis internetu ar kurių vaikai iki 15 metų naudojasi mobiliaisiais telefonais, labiau išskiria tokius du apsisaugojimo būdus: kad tėvai geriau išmanytų galimus apsisaugojimo būdus ir mokėtų apie tai paaiškinti savo vaikams bei kad reikia apie tai šviesti visą visuomenę.

Papildomus apsaugos būdus siūlė ir patys respondentai. Jie nurodė, kad šiam reikalui Lietuvos valdžia turėtų skirti daugiau dėmesio, kad pačios IT kompanijos jaustų didesnę atsakomybę (labiau šviestų vartotojus, pasiūlytų papildomas apsaugos priemones), kad per TV būtų rodoma daugiau vaikams skirtų laidų, kuriama daugiau vaikams įdomių žaidimų be smurto (skatinti tokių žaidimų leidybą ir prekybą bei riboti žalingų pardavimą, kad jie nebūtų lengvai prieinami vaikams).

Didžioji dalis apklaustų Lietuvos gyventojų (45%) mano, kad už IT daromą žalą vaikams (naudojantis internetu, mobiliuoju telefonu ar žaidžiant kompiuterinius žaidimus) labiausiai turi būti atsakingi tų vaikų tėvai. Su tuo sutinka respondentai ir turintys vaikų iki 15 metų, ir jų neturintys.

Trečdalis (32%) suaugusių šalies gyventojų mano, kad už tokią IT daromą žalą labiausiai turėtų būti atsakinga Lietuvos valdžia. Labiau už kitus tokiai nuomonei linkę pritarti vyresni gyventojai bei tie, kas gyvena didmiesčiuose. Kad už IT daromą žalą labiausiai atsakingi patys vaikai nurodė 7% respondentų. Tai dažniau už kitus minėjo moksleiviai ir studentai. Kai kurie iš apklaustų gyventojų (1%) mano, kad už tokią daromą žalą vaikams labiausiai turėtų būti atsakingi IT kompanijos ar prekybininkai, prekiaujantys tokia produkcija.

Tyrimą atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija "Baltijos tyrimai".


Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija