Susirgimų lytiškai plintančiomis infekcijomis Lietuvoje neturėtų mažėti, nes jų diagnozė nepatikima, o lietuviai gėdijasi prisipažinti, kad galėjo užsikrėsti tokia liga ir kreiptis į medikus. Taip teigia medikai, dešimtmetį mokęsi valdyti lytines ligas.
Ketvirtadienį spaudos konferencijoje dalyvavusio Pasaulinės sveikatos organizacijos lytiškai plintančių ligų centro direktoriaus dr. Mariaus Domeikos teigimu, pastarųjų metų sergamumo lytiškai plintančiomis ligomis statistika rodo, jog Estijoje buvo nustatyta 219 chlamidija trachomatis (chlamidiozės) infekcijos atvejų 100 tūkst. žmonių, Švedijoje - 229,1, Latvijoje 21,5, o Lietuvoje - 11.
"Ar tai žemo paplitimo šalis? Atsakymas - ne. Tyrimų atliekama per mažai, tyrimai sukoncentruoti pagrindinėse keliose apskrityse", - pažymėjo medikas.
M. Domeika vadovavo dešimtmetį trukusiam Lietuvos ir Švedijos projektui dėl lytiškai plintančių infekcijų valdymo šalyje.
Pasak konferencijoje dalyvavusio Kauno visuomenės sveikatos centro direktoriaus Gintauto Kligio, neturint tinkamos apskaitos sistemos, atrodo, kad lytiškai plintančios ligos "baigiamos likviduoti, ir nėra problemos", tačiau ši problema esą tebeegzistuoja. Todėl, jo teigimu, lytiškai plintančių infekcijų statistika ateityje neturėtų keistis teigiama linkme.
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos sekretoriaus Romualdo Sabaliausko, bendras lietuvių ir švedų projektas padėjo parengti lytiškai plintančių ligų profilaktikos programą, kurios tikslas buvo pagerinti epidemiologinę situaciją, diagnostiką šalyje ir pagerinti gydymą.
Bendradarbiavimas su Švedijos specialistais esą padėjo pagerinti lytiškai plintančių infekcijų diagnostiką, laboratorijų darbo kokybę. Siekiant valdyti lytiškai plintančias infekcijas buvo įkurtos koordinacinės gydytojų specialistų grupės, 30 klinikinės mikroskopijos kabinetų, du mokymo centrai, kuriuose gali tobulintis visi šalies medikai.
Viena svarbiausių užduočių, pasak specialistų, yra laiko tarp diagnozės ir gydymo sutrumpinimas, nes kuo trumpiau pacientas nešioja savyje užkratą, tuo greičiau nutraukiama epidemiologinė grandinė. Todėl medikai buvo mokomi senų darbo su mikroskopu tradicijų, kurios jau "daugiau nei 20 metų su mikroskopais iš kabinetų išnyko".
Ši programa, pasak G. Kligio, jau baigiama svarstyti ir bus teikiama Vyriausybei.
Tačiau norint efektyviai kovoti su lytiškai plintančiomis infekcijomis esą turi keistis ir lietuvių mentalitetas, o pacientų teisės turi būti suvokiamos kartu su jų pareigomis.
"Skiriasi švedų ir lietuvių mentalitetas: ten užsikrėsti lytiškai plintančia liga nėra gėda, ir jei gydytojas paprašo pakviesti išsitirti savo partnerius, užtenka gydytojo žodžio, kad ateitų visi. Mes turime vos ne kviesti policiją ir priversti išsitirti. Švedijoje pacientas turi ir pareigas, o mūsų pacientas turi tik teises. Kol mes to nepakeisim, nepasikeis ir situacija", - kalbėjo G. Kligys.
ELTA