Tokios išvados pristatomos Lietuvos psichikos sveikatos sistemos tyrėjų atliktoje Lietuvos nestacionarinių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų analizėje. Atviros Lietuvos Fondo finansuotas projektas rėmėsi Europos Sąjungos valstybėse naudojamais sveikatos sistemų vertinimo principais ir metodais.
Ankstesniais tyrimais įrodyta, jog dėl ribotų resursų net išsivysčiusiose pasaulio valstybėse tik apie 10 proc. psichikos sveikatos problemų turinčių žmonių gali tikėtis pagalbos iš psichikos sveikatos specialistų. Visi kiti žmonės su nežymiais psichikos ir emociniais sutrikimais, kurių yra labai daug, turėtų gauti pagalbą ir patarimus iš bendrosios praktikos gydytojų. Pasak projekto vadovo, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doc. Dainiaus Pūro, etikos principų laikymasis reikalauja, jog pirmiausia pagalba būtų teikiama sunkiausiems ligoniams.
"Tačiau Lietuvos sveikatos sistemoje neveikia patikimi filtrai, kurie į psichikos sveikatos centrus ir kitas specializuotos psichikos sveikatos priežiūros institucijas nukreiptų sunkesnius ligonius. Dėl šių spragų specializuotą sveikatos priežiūrą Lietuvoje gauna pirmiausia gauna žmonės, kuriems ji nėra būtina", - sako D.Pūras.
Pasak jo, problema slypi iki šiol mažai pasikeitusioje nuostatoje, pagal kurią bendrosios praktikos gydytojams numatyta rūpintis iš esmės tik kūno sveikata, o dvasinė sveikata palikta psichiatrams ir kitiems psichikos specialistams.
D.Pūro teigimu, būtent dėl šios strategiškai klaidingos nuostatos, kurios primygtinai siūlo vengti Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO), Lietuvoje steigiami psichikos sveikatos centrai didesnę savo resursų dalį panaudoja lengvų psichikos ir elgesio sutrikimų gydymui, o ne sunkesnių atvejų kompleksiniam gydymui, socialinei reabilitacijai ir sėkmingai integracijai į visuomenę. "Pasekmė akivaizdi - eilės ir nemažėjantis pacientų skaičius internatinėse institucijoje, kurių PSO tarptautinės organizacijos rekomenduoja palaipsniui atsisakyti", - sako Vilniaus Universiteto docentas.
Pasak jo, sistema veiktų efektyviau, jei daugelis psichikos sveikatos priežiūros ambulatorinių paslaugų būtų teikiama pirminiame lygyje, t.y. bendrosios praktikos gydytojų, pediatrų, plataus profilio vidaus ligų specialistų. Tuo tarpu Psichikos sveikatos centrams, kurių tinklo efektyvi plėtra yra svarbiausia psichikos sveikatos sistemos modernizavimo ašis, turi būti nustatyti aiškūs veiklos prioritetai ir efektyvumo vertinimo kriterijai.
"Šiandien valstybinė psichikos ligų profilaktikos programa neskatina plėtoti gyvybiškai svarbių paslaugų komponentų, mažinančių pacientų priklausomybę nuo psichiatrijos įstaigų, užtikrinančių realią jų teisių apsaugą ir gerinančių gyvenimo kokybę - psichosocialinės reabilitacijos, profesinės reabilitacijos, būsto ir gyvenimo su pagalba",- teigia D.Pūras.
Analizę atlikę specialistai siūlo psichikos sveikatos paslaugų sistemą keisti taip, kad ši labiau atitiktų
pacientų poreikius ir kuo labiau mažintų ekonominę ir socialinę psichikos sutrikimų naštą. Šiuolaikiniais principais pagrįsta nacionalinė psichikos sveikatos strategija turėtų leisti leistų plėtoti lanksčią nestacionarinių paslaugų sistemą, pritaikytą pacientų poreikiams. "Analizė parodė, kad svarbiausios kliūtys efektyviai sistemai plėtoti yra ne tiek lėšų stoka, kiek lėtai besikeičiantys, dar vis paveikti senoviškų prietarų politikų ir visuomenės požiūriai į psichikos sveikatą, psichikos sutrikimus ir efektyvius šių sutrikimų gydymo bei prevencijos būdus", - sako projekto vadovas D.Pūras.
Specialistų nuomone, už naujų paslaugų plėtrą atsakinga Vyriausybė, konkrečius politinius sprendimus turinti pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Psichikos sveikatos klausimai 2005 m. sausio 12-15 d. bus aptariami Helsinkyje vyksiančioje Europos Ministrų konferencijoje, kurią kartu su Europos Sąjunga ir Europos Taryba rengia PSO. Konferencijoje pakviesti dalyvauti 52 Europos regiono valstybių Sveikatos ministrai su nacionalinėmis delegacijomis.
Kontaktai: Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doc., projekto vadovas, Dainius Pūras, tel. 8 612 41390.