Apie šienligės ligos priežastis, gydymo specifiką bei būdus jai „pažaboti“ pasakoja Lietuvos mokslų akademijos Alergologijos komisijos pirmininkė, profesorė, gydytoja alergologė Rūta Dubakienė.

Atsisveikinus su šaltuoju metų sezonu ir jo palydovėmis – peršalimo ligomis, lyg ir galima būtų lengviau atsikvėpti. Tačiau... su vaiskia pavasarine pirmąja žaluma, su žiedais, nuklojusiais pievas, prasideda kitos problemos. Žiedadulkėms jautrius žmones ima kamuoti alerginė liga – šienligė (polinozė). Apie šienligės ligos priežastis, gydymo specifiką bei būdus jai „pažaboti“ pasakoja Lietuvos mokslų akademijos Alergologijos komisijos pirmininkė, profesorė, gydytoja alergologė Rūta Dubakienė:

Atsisveikinus su šaltuoju metų sezonu ir jo palydovėmis – peršalimo ligomis, lyg ir galima būtų lengviau atsikvėpti. Tačiau... su vaiskia pavasarine pirmąja žaluma, su žiedais, nuklojusiais pievas, prasideda kitos problemos. Žiedadulkėms jautrius žmones ima kamuoti alerginė liga – šienligė (polinozė).

Šienligė - tai liga, pasireiškianti nosies ir akių alerginiais simptomais, kuriuos sukelia įvairūs žydinčių augalų žiedadulkės.

Šienligės pasireiškimo ypatybes nulemia geografinė šalies padėtis. Lietuvoje pavasario ir vasaros laikotarpiu žydi įvairūs medžiai, žolės, piktžolės. Taigi pagal tai, kurių augalų alergenai sukelia liga, galim išskirti:

• alergiją medžių žiedadulkėms. Ji ima varginti, kai pradeda skleistis medžių pumpurai. Lietuvoje pirmiausiai pražysta lazdynai, paskui – alksniai, juodalksniai, baltalksniai, klevai, beržai, uosiai, ąžuolai (šie medžiai žydi vėliausiai);

• alergiją žolėms. Ši alergija dažniausiai pasireiškia gegužės pabaigoje – birželio mėnesį, kai ima žydėti pievos. Pagrindinis alergenas iš žolių Lietuvoje – šunažolės. Jomis apsodintos kultūrinės pievos. Miglės, motiejukai, dirsės – šių ir daugybės kitų žolių žiedadulkių alergenai taip pat gali išprovokuoti šienligę;

• alergiją piktžolėms. Šio tipo šienligė ima varginti, kai žydi pagrindinės piktžolės – pelynai, jų atmaina – kiečiai, balandos ir kt.

Trumpai apie šienligės simptomus

Šienligę dažniausiai lydi stipri sloga (užgula, paburksta nosis, ją niežti, „kutena“, iš nosies pagausėja išskyrų, atsiranda čiaudulys, pablogėja uoslė ir kt.).

Sloga dažniausiai atsiranda staiga. Maždaug 80- 90 atvejų alerginė sloga diagnozuojama kartu su alerginiu akių uždegimu – konjunktyvitu. Sergančiam žmogui niežti akių vokus, peršti ir parausta akys, jos ašaroja, baiminasi šviesos, kartais aptinsta.

Svarbiausia – vengti provokuojančių veiksnių ir parinkti tinkamą gydymą!

Atsižvelgdamas į augalų žydėjimo kalendorių ir žinodamas alergeną, šienlige sergantis žmogus turėtų jo vengti arba, jei leidžia aplinkybės, pašalinti iš savo aplinkos. Tarkime, pacientui šienligės simptomus sukelia reakcija tik į žydintį pelyną. Jei šio augalo žydėjimo metu jis išvažiuos į kitą klimato zoną – į kalnus, prie jūros – jokių problemų neturės: jausis sveikas.

Jei neįmanoma išvengti alergenų ir įprastinis gydymas antihistamininiais vaistais yra neefektyvus, gydytojas alergologas gali taikyti specifinę imunoterapiją. Ji padedama pamažinti antikūnų kiekį, kuriuos įsijautrinęs organizmas gamina kovodamas su žiedadulkėmis.

Jei šienligės simptomai neryškūs, silpni, ligą galimas koreguoti bei kontroliuoti simptominiais vaistais. Yra įvairių gydymo variantų. Pacientai turėtų žinoti, kad šienligės eiga įmanomą pakeisti, ir patikėti jos gydymą kvalifikuotam specialistui. Jis, atsižvelgdamas į ligos eigą, skirs reikiamą gydymą.



Efektyvus sezoninės profilaktikos vaistas Lecrolyn padeda užkirsti kelią alerginiams akių uždegimo simptomams. Šį vaistą rekomenduojama profilaktiškai vartoti dar prieš žiedadulkių sezono pradžią (maždaug dvi savaites prieš augalų žydėjimą). Gydymą Lecrolyn reikėtų tęsti per visą žiedadulkių sezoną. Šis vaistas paruošia organizmo ląsteles alergenų atakoms – neleidžia, kad vyktų alerginės reakcijos: apsaugo putliųjų ląstelių membranas.

Jei organizmo jautrumas žiedadulkėms ypač didelis, Lecrolyn gali nepanaikinti visų alergijos simptomų, tačiau žymiai juos susilpnina (sumažina akių ašarojimą, paraudimą, perštėjimą ir kt.). Vartojant Lecrolyn, galima derinti jį su kitais vaistais (jei reikia).

Lecrolyn galima susilašinti netgi į nosį – mat veiklioji medžiaga natrio kromoglikatas blokuoja ir nosies simptomus.

Lašai į akis Lecrolyn pateikiami dvejopai: daugkartinių dozių buteliuke – lašintuve ir vienkartinių dozių pipetėse. Jas naudoti – labai patogu, sterilu. Susilašinus lašų, pipetė išmetama – jos (tarkime, kaip buteliuko) nebereikia dėti į šaldytuvą. Jei pipetėje lieka lašų, juos galima susilašinti ir į nosį.

Lašai paprastai lašinami iki 2 kartų. Tačiau kartais pacientui tenka juos panaudoti dažniau iki 4 kartų.

Taigi, kaip apsisaugoti nuo šienligės?

Tai padaryti nėra paprasta – su skafandru juk negyvensi, o vėjas žiedadulkes išnešioja dideliais atstumais. Taigi, ko įmanoma griebtis siekiant išvengti šienligės? Derėtų:

• vengti kontakto su alergiją sukeliančiais augalais, nebūti žydinčiose pievose ir pan.;

• grįžus iš lauko, pasikeisti drabužius, dažnai maudytis;

• dėti ant langų tinklelius, kad nepraeitų žiedadulkės;

• vėdinti kambarius anksti iš ryto ar vėlai vakare, kai ore yra mažiausiai žiedadulkių ir kt.

Šienligę galima koreguoti, gydyti vienokiais ar kitokiais būdais ir tuo pačiu... nesibaiminti žaliuojančio pavasario.