Rūkymo poveikiui ypač jautrus vaiko organizmas. Tyrimais nustatyta, kad rūkančių vaikų plaučiuose vyksta spartūs genetiniai pokyčiai, galintys lemti plaučių vėžį. Priklausomybę nuo tabako vaikai gali patirti jau po kelių surūkytų cigarečių, o po pirmųjų dvejų rūkymo metų moksleiviai, surūkantys keletą cigarečių per dieną, savo sveikatą vertina blogiau nei nerūkantys.
Rūkantys vaikai kur kas dažniau serga peršalimo ligomis; sunkesnė gripo, plaučių uždegimo ir kitų panašių ligų eiga. Vaikų, kurių tėvai rūko namuose, sveikatos būklė prastesnė nei vaikų, kurių namuose nerūkoma jų. Labai dažnai dėl užsitęsusios vaiko ligos tėvai būna nepatenkinti gydymu ar gydytojo kompetencija, bet visai nemąsto apie jų pačių žalingo įpročio įtaką vaiko sveikatai. Vaikai, augę su rūkančiais seneliais ar tėvais, anksčiau pradeda rūkyti patys, dažniau linkę sirgti kitomis priklausomybės ligomis.
Kaip rūkymas veikia moteris?
Rūkančios moterys serga tomis pačiomis ligomis kaip ir rūkantys vyrai, tačiau jų sveikata nukenčia labiau nei vyrų. Rūkančios moterys vėliau pastoja, dažniau būna nevaisingos, dažniau serga moteriškųjų lyties organų ligomis. Rūkančioms moterims, ypač kartu vartojančioms geriamuosius kontraceptikus, padidėja išemines širdies ligos grėsmė.
Nikotinas ir smalkės lengvai pereina placentos barjerą ir patenka į vaisiaus kraują, todėl nėščiųjų rūkymas yra pavojingas ne tik joms pačioms, bet ir būsimam vaikeliui. Rūkymas nėštumo metu padidina savaiminio persileidimo tikimybę, ypač pirmaisiais trimis nėštumo mėnesiais, sulėtina vaisiaus ir kūdikio raidą. Rūkančios moterys dažniau gimdo neišnešiotus ir mažesnio svorio naujagimius, jų kūdikiai dažniau miršta nuo staigios kūdikių mirties sindromo.
Parengė: Violeta Kiguolienė,
Visuomenės informavimo biuras