Iki tol atliktuose tyrimuose pasikartodavo viena pagrindinė klaida: mokslininkai lygindavo tarpusavyje vaikus iš skirtingų šeimų, todėl jų atrastas dėsningumas pagrįstas ne skirtumais tarp brolių ir seserų, o skirtumais tarp vaikų iš daugiavaikių šeimų ir vaikų iš šeimų, kuriose auga 1-2 atžalos.
Pasak mokslininkų, tretieji ir ketvirtieji vaikai gimsta daugiavaikėje šeimoje, kur auklėjamoji aplinka jau turi trūkumų, neigiamai veikiančių protinius vaiko gebėjimus ir vystymąsi. Tačiau didelėje šeimoje gimęs ketvirtas vaikas turi tokius pat protinius gebėjimus, kaip ir pirmagimis. Tik visi jie nėra tiek intelektualiai išsivystę, kiek vaikai iš nedidelių šeimų.
Tyrime dalyvavo 3000 JAV šeimų (1986-1998). Visi vaikai turėjo atlikti intelekto testus (matematikos, skaitymo ir suvokimo užduotys). Gavę testų atsakymus, mokslininkai palygino vienos šeimos vaikų protinius gebėjimus. Vienas rodiklių, nustatančių skirtumus tarp šeimų, buvo ir motinos amžius, kai ji gimdė savo pirmagimį. Anksčiau pagimdžiusios moterys paprastai būna mažiau išsilavinę, gauna mažiau pajamų, pagimdo daugiau vaikų. Šie ir kiti faktoriai neigiamai veikia vaikų intelektą. Ištyrus rezultatus paaiškėjo, kad skirtingose šeimose, kur motinų amžiaus rodiklis buvo maždaug vienodas, ir vaikai buvo labai panašių protinių gebėjimų.
Todėl iš tiesų nėra svarbus gimimo eiliškumas, svarbesnės genetinės ypatybės ir situacija šeimoje.
Šaltinis: "Older children not smarter than their younger sibs, study finds" Research News.