Privačių sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis patenkinti 78,5 procento pacientų, valstybinių - 43,4 procento Lietuvos gyventojų, parodė Sveikatos politikos centro apklausa.
Žalą sveikatos priežiūros įstaigose teigė patyrę ketvirtadalis pacientų, tačiau dėl jos atlyginimo į atsakingas institucijas kreipėsi tik 7,3 procento nukentėjusiųjų.
"Didžioji dauguma pacientų, nesiekusių patirtos žalos atlyginimo, pasyvų elgesį aiškino nusivylimu ir baime, kad ateityje teks naudotis tų pačių sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis", - Eltai sakė tyrimo medžiagą apibendrinusi advokatė, Sveikatos politikos centro atstovė Milda Laučienė.
Pasak teisininkės, paprašyti įvardyti pagrindines priežastis, dėl kurių patyrė žalą, pacientai visų pirma minėjo netinkamai gydytą ligą, laiku nesuteiktas paslaugas, klaidingai diagnozuotą ar nediagnozuotą susirgimą, netinkamai paskirtus vaistus.
Didžiosios daugumos - net 85 procentų apklaustųjų - nuomone, jie nukentėjo dėl sveikatos priežiūros specialisto kaltės. 14 procentų pacientų manė, jog žalą nulėmė bloga sveikatos priežiūros įstaigos medicinos įranga, likusieji pripažino, kad patys nesilaikė gydytojų nurodymų, žalą patyrė dėl nelaimingo atsitikimo, kitų priežasčių.
Priešingai nei pacientai, medikai mano, kad klaidos riziką labiau lemia ne profesinių žinių trūkumas, o modernios medicinos įrangos stygius. Pastarąją priežastį minėjo beveik ketvirtadalis apklaustų gydytojų.
Beveik tiek pat teigė, jog mediko klaidos riziką didina didelis pacientų skaičius, kiek mažiau - nepakankamas atlygis už darbą, skirtingos gydymo metodikos.
Kad mediko klaidoms įtakos turi profesinių žinių stygius, teigė tik 1,7 procento apklaustų sveikatos priežiūros specialistų.
"Įdomu pastebėti, jog tik nedidelė dalis pacientų linkę patirtą žalą sieti su bloga medicinos įrangos būkle. Dažniausiai jie likę manyti, kad dėl to atsakingi gydymo paslaugas teikiantys specialistai, nors iš tiesų 80 procentų atvejų tikroji žalos priežastis - darbo organizavimo ar sveikatos priežiūros sistemos problemos, o ne medikų aplaidumas ar nekompetencija", - pabrėžė advokatė M. Laučienė.
Apklausoje dalyvavusių gydytojų nuomone, profesinės klaidos labiausiai tikėtinos teikiant bendrosios praktikos gydytojo paslaugas. Taip manė beveik pusė jų. Beveik 17 procentų medikų nuomone, profesinės klaidos labiau tikėtinos ambulatorijose, felčerių punktuose, 15,8 procento nuomone - teikiant greitąją pagalbą.
Mažiausia profesinių klaidų tikimybė, medikų įsitikinimu, kyla teikiant trečiojo lygio ambulatorines paslaugas.
Šiuo klausimu sveikatos priežiūros specialistų nuomonė ne taip skyrėsi nuo pacientų.
Atsakydami į klausimą, kuriose įstaigose patyrė žalą, beveik 60 procentų respondentų minėjo valstybines ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigas, 42 procentai - valstybines ligonines, 10,5 procento - greitosios medicinos pagalbos įstaigas, 5 procentai - privačius kabinetus ar klinikas.
Tyrimo duomenimis, didžioji dauguma pacientų - 94,4 procento - pagalbos kreipėsi į valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų specialistus. Privačių klinikų paslaugomis naudojosi 56,6 procento apklaustųjų.
ELTA