Vos penktadalis ES gyventojų, baimindamiesi paukščių gripo, teigia vartojantys mažiau paukštienos, o vienas iš aštuonių sakosi sumažinęs kiaušinių ir jų produktų vartojimą. Tokius duomenis pateikė šį pavasarį Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas, kurio metu respondentų buvo prašyta palyginti savo maitinimosi įpročius dabar ir prieš pusę metų.

Daugiausia pakeitusių paukštienos ir kiaušinių vartojimo įpročius dėl gresiančio paukščių gripo buvo Turkijoje (58 proc.), Graikijoje (45 proc.) ir Italijoje (38 procentai). Vis tik didžioji europiečių dalis savo vartojimo įpročių nekeitė ir toliau valgė tiek paukštienos ir kiaušinių, kiek įpratę. Net 78 proc. Lietuvos gyventojų nurodė valgantys tiek pat paukštienos, o 86 proc. – tiek pat kiaušinių.

"Pastebėta, kad žmonių deklaruojama mitybos kaita gerokai didesnė tose šalyse, kuriose užfiksuoti užsikrėtę paukščiai. Tikėtina, kad Turkijoje ryškų suvartojamos paukštienos sumažėjimą lėmė šioje šalyje nuo paukščių viruso mirę žmonės – gyventojai ėmėsi atsargumo priemonių, skatinami ne žinių apie viruso plitimą, bet baimės", – sakė Lietuvoje "Eurobarometro" tyrimą atlikusios didžiausios šalies viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "TNS Gallup" tyrimų direktorius Mindaugas Degutis.

Didžioji dalis (48 proc., Lietuvoje – 31 proc.) sakančių, kad apribojo įprastus vartojimo įpročius žmonių nurodė esantys linkę atsisakyti paukštienos ir kiaušinių, nors nebuvo tikri dėl šio maisto poveikio sveikatai: sumažinti šių produktų kiekius juos paskatino potenciali rizika, kurios išmatuoti jie negalėjo. Beje, net 28 proc. nutarusių valgyti mažiau paukštienos ir kiaušinių teigė, kad šių produktų valgymas nekelia grėsmės sveikatai. Lietuvoje tokių žmonių – net 39 procentai. Net 76 proc. (Lietuvoje – 74 proc.) vartojančių mažiau paukštienos ir kiaušinių sutiko, kad toks jų apsisprendimas yra laikinas reiškinys, o 13 proc. manė, kad paukštienos ir kiaušinių visada valgys mažiau. Pastarasis Europos vidurkis sutapo su Lietuvos gyventojų nuomone.

Valgyti mažiau paukštienos ir kiaušinių buvo linkę mažiau išsilavinę, namuose dirbantys ir kaimo vietovėse gyvenantys žmonės. Jie buvo ir prasčiau informuoti apie viruso poveikį ir galimybes juo užsikrėsti.

Beje, skiriasi žmonių skelbiamas ir realus paukštienos, kiaušinių ir jų produktų suvartojimas: apklausos metu respondentai linkę padidinti sakomą suvartojamų produktų kiekį. Pavyzdžiui, paukštienos rinkos atstovai kovą pastebėjo net 50 proc. sumažėjusią paklausą Graikijoje ir Italijoje, 30 proc. Prancūzijoje, Kipre ir Austrijoje bei 20 proc. Vokietijoje, Airijoje ir Slovėnijoje.

H5N1 virusas buvo užfiksuotas Pietryčių Azijoje 2003 metais. Nuo 2005 m. rugpjūčio jis per naminius ir laukinius paukščius ėmė plisti į Sibirą, Europą, Artimuosius Rytus ir Afriką. Nuo šio viruso mirė apie 150 žmonių, užsikrėtusių per itin artimą kontaktą su infekuotais paukščiais. Į Europą virusą šių metų vasarį atnešė užsikrėtusios gulbės.

Tyrimo metu buvo apklausta beveik 25 tūkst. žmonių visose 25 ES šalyse bei Rumunijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje ir Turkijoje. Tyrimas atliktas 2006 m. kovo – balandžio mėnesiais. Lietuvoje apklausą vykdžiusi "TNS Gallup" apklausė 1019 Lietuvos gyventojų.

Šaltinis: "TNS Gallup":