Pirmą kartą Lietuvoje rugsėjo 15-ąją minint Pasaulinę limfomos dieną, siekiama informuoti visuomenę apie šią dažniausią kraujo vėžio ligą, jos simptomus, diagnozavimą ir gydymą.
Limfomos dienos minėjimo iniciatoriai teigia, kad nors limfomos atvejų pasaulyje ir Lietuvoje kasmet daugėja, ši kraujo vėžio liga jau gydoma sėkmingai. Vis dėlto dar daug žmonių Lietuvoje mažai apie žino apie ligos simptomus ir naujas gydymo galimybes.
Pažymint Pasaulinę limfomos dieną, ketvirtadienį Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos hematologijos centruose besigydančius ligonius lankys bendrijos "Kraujas" nariai, o sostinės Savivaldybės aikštėje prie Gedimino prospekto vyks koncertas-akcija "Kelias į šviesą". Renginį pradės sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga, koncertą ves bendrijos "Kraujas" narys, aktorius Dalius Mertinas. Renginio pabaigoje iš vaikų rankų į dangų pakils per du tūkstančius balionų ir balandžių, simbolizuojančių žinią, kad viena iš kraujo vėžio rūšių - limfoma - jau išgydoma.
Pasak onkohematologinių ligonių bendrijos "Kraujas" pirmininkės Jolitos Dvareckienės, pasaulyje limfoma serga apie milijoną žmonių, kasmet nustatoma apie 360 tūkst. naujų susirgimų, o nuo limfomos kiekvienais metais miršta per 200 tūkst. žmonių. Lietuvoje 2002 m. sirgo per 360 žmonių.
Naujausios tarptautinės apklausos rodo, kad beveik pusė žmonių niekada nėra girdėję apie limfomą, o daugiau negu 74 proc. nežino, jog tai - viena labiausiai plintančių kraujo vėžio rūšių. Laiku nediagnozuotas ar negydomas agresyvia limfomos forma sergantis žmogus miršta per pusę metų, o tokiomis formomis dažniausiai serga jauni ir vidutinio amžiaus žmonės.
Pasak sveikatos apsaugos ministro Ž. Padaigos, ministerija pagrindinį dėmesį skiria ligų, taip pat ir limfomos, profilaktikai. "Šiais metais ministerija nupirko labai veiksmingų vaistų limfomai gydyti už 1 mln. litų, kitais metais šiam tikslui finansavimą padidinsime iki 2,5 mln. litų. Tačiau net ir efektyviausi vaistai nieko nereikštų, jei neturėtume gydytojų, visuomeninių organizacijų, dvasininkų palaikymo", - teigė ministras.
Vilniaus Santariškių ligoninės Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius dr. Laimonas Griškevičius sako, jog Lietuvoje kasmet užregistruojama daugiau kaip pusė tūkstančio kraujo vėžio susirgimų, iš jų limfomų - ne mažiau negu 300 atvejų. "Ilgalaikė ligos remisija arba visiškas išgijimas priklauso nuo ankstyvos diagnostikos ir efektyvaus gydymo. Lietuvoje turime nedaug užleistos limfomos formų, nes diagnostinės galimybės kasmet gerėja ir galime pritaikyti patį tinkamiausią gydymą", - sakė gydytojas.
Daktaras priminė, kad limfoma diagnozuojama ir gydoma visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o mėginiai siunčiami ištirti į Vilnių ir Kauną.
Svarbiausias pasiekimas gydant limfomą yra naujas gydymo mechanizmas - imunoterapija, sustabdant nenormalių ląstelių dauginimąsi. Praktika parodė, kad naudojant šį gydymo būdą limfoma pažabojama - daugiau negu 80 proc. pacientų navikas reaguoja į gydymą. Derinant tradicinę chemoterapiją su nauju imunoterapijos gydymu, pasaulyje išgydoma nuo 75 iki 95 proc. limfoma sergančiųjų. Po kelerių metų ir Lietuvoje tikimasi pasiekti geriausių šios ligos gydymo rezultatų.
Vilniaus arkikatedros administratorius kunigas Ričardas Doveika sako, kad šiandien švenčiame visuomenės brandos ir gebėjimo atsigręžti vieni į kitus dieną. "Ligoniai - pati jautriausia bažnyčios misijos dalis. Labai dažnai mes, kunigai, susiduriame su ligonių klausimu: "Ką daryti?", sergantieji bijo sukelti nepatogumų kitiems. Bažnyčia palaiko paliatyviosios medicinos praktiką, kad žmogus savo ligą galėtų išgyventi artimiausių žmonių aplinkoje. Šią solidarumo ir žmogiškumo dieną pasakome, kad sergantys nėra palikti vieni. Tai rodo, jog žmogus, jo gyvybė tampa prioritetu ir valstybei", - kalbėjo dvasininkas.
Rugsėjo 18 dieną, sekmadienį, Vilniaus arkikatedroje po sakralinės muzikos pusvalandžio bus aukojamos šv. Mišios už visus sergančius, juos palaikančius ir gydančius. Šv. Mišių pradžia - 18 valandą.
ELTA