Onkologai abejoja, ar valstybė pajėgs kompensuoti naujos kartos medikamentinį plaučių vėžio gydymą, kuris taikomas ekonomiškai stipriose šalyse.

Specialistų teigimu, realią galimybę pailginti plaučių vėžiu ir pleuros mezotelioma sergančių ligonių gyvenimą gali nauja medikamentinė taikinių terapija. Tačiau ji Lietuvoje ir kitose šio regiono šalyse dar nėra plačiai taikoma.

Penktadienį į tarptautinį simpoziumą Vilniuje suvažiavę 7 valstybių atstovai diskutuos, kaip gydyti plaučių vėžį Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse, atsižvelgiant į jų ekonominę situaciją ir maksimaliai patenkinant pacientų poreikius.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas kombinuoto plaučių vėžio gydymo klausimams ir galimybėms medikamentinę taikinių terapiją naudoti mažiau turtingų valstybių pacientams.

Į simpoziumą pakviesti žymūs onkologijos ekspertai iš Vokietijos, Olandijos ir Lenkijos, kurie formuoja, stebi ir keičia torakalinės onkologijos politiką savo ir kitose pasaulio šalyse.

Pasak Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo Sauliaus Cicėno, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, plaučių vėžys yra viena pagrindinių vyrų onkologinių ligų. 2004 metais ji diagnozuota 1560 gyventojų, iš jų net 1299 vyrams.

80 procentų pacientų į medikus kreipėsi tik tuomet, kai plaučių vėžys buvo III-IV stadijos. Specialistų nerimą kelia ir tai, kad dėl neišaiškintų priežasčių plaučių vėžiu suserga vis jaunesni žmonės, didėja sergamumas tarp jaunų moterų.

ELTA