Tyrimo duomenimis, daugiau kaip du trečdaliai Lietuvos gyventojų nenaudoja šiuolaikinių apsisaugojimo nuo neplanuoto nėštumo priemonių
2005 m. birželio 28 d., Vilnius. Šių metų balandžio mėnesį Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, jog Lietuvoje kontracepcijos vartojimas yra stebėtinai žemo lygio - kontraceptines priemones vartoja vos 27 proc. šalies gyventojų.

     Agentūros RAIT atlikto tyrimo metu buvo apklausti 1087 16-74 metų įvairaus išsimokslinimo, skirtingų tautybių, įvairias pajamas gaunantys Lietuvos vyrai ir moterys. "Tyrimu norėta išsiaiškinti, kaip Lietuvos žmonės saugosi nuo neplanuoto nėštumo, kokios priežastys lemia kontracepcijos priemonių pasirinkimą, koks yra visuomenės požiūris į šiuolaikinę kontracepciją",- sako Esmeralda Kuliešytė, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė. Pasak jos, apklausa patvirtino nuogąstavimus, jog kontracepcijos vartojimo padėtis Lietuvoje yra daugiau nei kritiška - 70,1 proc. apklausos dalyvių šiuo metu nenaudoja jokių kontracepcijos priemonių.

     Apklausos duomenimis, dažniausiai naudojamos kontraceptinės priemonės mūsų šalyje yra prezervatyvai (18,5 proc.) ir kontraceptinės tabletės (7,2 proc.). Tyrimas parodė, kad jokių kontraceptinių priemonių nenaudoja 60,9 proc. vaisingo (16-49 m.) amžiaus moterų. Dažniausiai apsisaugojimui nuo neplanuoto nėštumo Lietuvos moterys renkasi kontraceptines tabletes (20,5 proc.) bei prezervatyvus (13,9 proc.).

     Nors daugiau kaip pusė apklaustųjų mano, kad kontraceptinės tabletės yra patogus ir patikimas apsaugos nuo nėštumo būdas, tačiau beveik du trečdaliai respondentų įsitikinę, jog tabletės kenkia sveikatai. Tarp pagrindinių grėsmių sveikatai įvardijamos svorio didėjimo bei vėžio sukėlimo rizikos.

     "Kontraceptinės tabletės pasaulyje gaminamos jau 45 metus, per šį laikotarpį jų kokybė ir įtaka sveikatai pasikeitė kardinaliai. Deja akivaizdu, jog žinios apie hormoninę kontracepciją Lietuvoje vis dar neatsiejamos nuo mitų, susiformavusių beveik prieš pusę amžiaus dėl vyresnės kartos žmonių patirties su pirmosiomis tabletėmis", - tvirtina "Schering" rinkodaros vadovė Baltijos šalyse Jūratė Burinskienė.

     Lietuvoje, kaip ir kitose Europos valstybėse, galima įsigyti kontraceptinių tablečių, kurios nedidina, bet kartu ir padeda išlaikyti pageidaujamą kūno svorį, sumažina odos riebumą ir bėrimą spuogais, sušvelnina PMS simptomus, maždaug perpus sumažina kiaušidžių ir gimdos vėžio riziką. Naujausios kontraceptinės tabletės su drospirenonu savo poveikiu savijautai, sveikatai bei išvaizdai gali iš esmės pakeisti visus gyvuojančius mitus apie hormoninę kontracepciją.

     J.Burinskienė teigia, jog Vakarų Europoje kontraceptines tabletes vartoja apie 60 proc. vaisingo amžiaus moterų, tuo tarpu Lietuva "puikuojasi" valstybių, kuriose kontracepcijos priemonių vartojimo lygis yra pats žemiausias, sąrašo viršuje - iš karto po Afrikos žemyno šalių ir Bulgarijos.

     Spaudos konferencijos metu pranešėjai tvirtino, jog tokia situacija susiklostė ne vien dėl puritoniškų mūsų visuomenės nuostatų kontracepcijos atžvilgiu, bet ir dėl informacijos apie kontracepciją stokos bei dėl gana sudėtingo jos pasiekiamumo. Spausdintinė literatūra nebespėja vytis medicinos mokslo pažangos - knygose gausu klaidinančių pasenusių faktų.

     Informacijos pasiekiamumo problemai spręsti Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija inicijavo interneto portalo www.saugusseksas.lt sukūrimą. Šiuo nekomerciniu portalu siekiama suteikti jaunimui daugiau galimybių rasti objektyvią ir nuolat atnaujinamą informaciją apie saugius seksualinius santykius.

     "Lytiniam švietimui netinka įprasti komunikacijos kanalai: reklaminiu šūkiu galime atkreipti dėmesį į problemą, bet vienu sakiniu žinių nesuteiksime, be to, patarimai negali būti universalūs",- sako Lina Adamonytė, interneto portalą sukūrusios UAB "Interaktyvūs marketingo sprendimai" direktorė. Jos teigimu, internetas suteikia vartotojui galimybę reaguoti į pateikiamą informaciją: užduoti klausimus specialistams, išsakyti savo poziciją, diskutuoti dominančiomis temomis. Interaktyvumas įgalina abipusį bendravimą su kiekvienu dalyviu asmeniškai, čia ir dabar.

Šaltinis: BNS pranešimai spaudai