Mokslininkai, besiginčijantys dėl mokslinių moterų gabumų, užmiršta vieną dalyką - mokslininkai ne gimsta, o yra užauginami, tvirtina Dalaso federalinių išteklių banko ekonomistai dienraščio "New York Times" pirmadienio numeryje.
Vyriausiasis šio banko ekonomistas V. Maiklas Koksas (W.Michael Cox) bei jo kolega ekonomistas Ričardas Elmas (Richard Alm) pabrėžia, kad žmogaus mokslinis pažinimas išvysto per daugelį mokymosi metų. Moterų mokslininkių skaičius labiau priklauso nuo pasirinkimo ir galimybių patekti į universitetus."Akivaizdu, kad debatai tema - ar moterų protas tinka mokslui - yra beprasmis. Moterys pačios tai įrodė", - rašo autoriai.
Praėjusį mėnesį Harvardo universiteto rektorius Lorensas Samersas (Lawrence Summers), garsus ekonomistas, buvęs JAV iždo sekretorius, susilaukė griežtos kritikos už savo pareiškimą - esą moterys neturi tokių įgimtų gabumų matematikai ir mokslams kaip vyrai.
Straipsnio autoriai įrodinėja, kad aštuntojo dešimtmečio pradžioje moterims teko mažiau kaip 10 procentų diplomų teisės, medicinos, veterinarijos srityse, kiek daugiau - beveik 20 procentų - anuomet baigdavo farmacijos studijas.
Šiuo metu moterys jau gauna du trečdalius mokslinių laipsnių tokios srityse, kaip veterinarija ir farmacija, teisės srityje jų skaičius artėja prie 50 procentų, medicinoje - apie 40 procentų.
"Žinoma, esama problemų, susijusių su lytimi ir darbu: dėl atlyginimo vienodumo, motinystės atostogų, lankstaus darbo laiko. Tačiau pagal išsilavinimą ir pasirinkimą moterys artėja prie vienodų su vyrais galimybių", - sako ekonomistai.
ELTA