"Integruotas Europos Sąjungos 6-osios Bendrosios programos projektas - labai įvairiapusis. Tyrimuose dalyvaus ne tik 18 Europos šalių, Australijos Ganos, Naujosios Zelandijos mokslininkai, bet ir maisto produktų gamintojai, ekonomistai", - Eltai sakė projektui vadovaujanti Lietuvos mokslų akademijos alergologijos komisijos pirmininkė Rūta Dubakienė.
Skirtingų sričių specialistai tirs maisto patekimo į organizmą, imuninės sistemos veiklos, genetinio fono ir socialinių-ekonominių veiksnių sąveiką, nustatinės naujus maisto alergenus.
Pasak profesorės, Lietuva drauge su čekais, lenkais ir bulgarais tokio lygio projekte dalyvauja pirmą kartą.
"Visų gimusių kūdikių, jų mamų genetiniuose, pieno tyrimuose Lietuvai buvo pasiūlyta dalyvauti todėl, kad atstovaujame baltų etninei grupei. Kodėl vis daugiau mažylių alergiškai kai kuriems produktams, taip pat aiškinsis islandai, vokiečiai, ispanai", - pasakojo mokslininkė.
Nustačius naujus alergenus, apibendrinus epidemiologinius duomenis, mokslininkai planuoja sukurti maisto produktams jautrių Europos ligonių serumų banką, kuris pasitarnaus geresnei ligų diagnostikai, alergijos gydymui.
"Tyrimo metu ypatingo dėmesio sulauks kryžminės alergijos, nes kol kas apie jas visuomenė dar mažai žino. Pavyzdžiui, nustatyta, kad žmonėms, kurie jautrūs beržo žiedadulkėms, alergines reakcijas sukelia morkos, kiviai ir salierai. Nežinodami to ir suvalgę minėtų produktų, kai kurie net patenka į reanimaciją", - pabrėžė Vilniaus universiteto profesorė R. Dubakienė.
Pasak mokslininkės, maisto alergijos plitimas skirtinguose Europos regionuose tiriamas dėl to, kiekvienoje šalyje yra vis kiti alergenai, nuolat kinta maitinimosi įpročiai. Pavyzdžiui, anksčiau Lietuvoje nebuvo parduodami kiviai, dėl to nebuvo ir jiems jautrių žmonių.
Neįprastą reakciją į natūralias aplinkoje esančias medžiagas sukelia vadinamieji alergenai. Vaikystėje tai dažniausiai maisto produktai: pienas, kiaušiniai, kviečiai, žuvis, sojos pupelės, riešutai. Atopiniams alergenams priskiriamos žemuogės, braškės, citrusai, šokoladas, vėžiagyviai.
Vieni dažniausių alergenų - medžių, pievų žolių, piktžolių žiedadulkės. Buitiniams alergenams priskiriamos namų dulkių erkės, kačių, šunų bei kitų gyvūnų kailis, pagalvių plunksnos. Nenatūralias organizmo reakcijas taip pat gali sukelti vaistai.
Pasak R. Dubakienės, alergija pasireiškia čiauduliu, sloga, akių ašarojimu ar paraudimu, bėrimais, pilvo skausmais, kosuliu, dusulio priepuoliais, galvos skausmais, svaigimu, net visišku kraujospūdžio nukritimu.
Šiuo metu alergija serga vienas iš keturių Europos vaikų, o vienas iš trijų suaugusiųjų yra jautrus kuriam nors vienam alergenui.
Pasaulinės alergologų ir astmos asociacijos tyrimais nustatyta, kad 2015 metais nuo alergijos kentės kas antras Europos gyventojas.
ELTA