Pirmąją metų dieną įsigaliojęs Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas įpareigojo sveikatos priežiūros įstaigas drausti savo civilinę atsakomybę, tačiau kol kas nė viena to nėra padariusi.
Draudimo priežiūros komisija (DPK) leidimą teikti tokią paslaugą kol kas suteikė tik vienai Lietuvos draudimo bendrovei - Rusijos kapitalo įmonei "Reso Europa".
"Neteisinga kaltinti įstaigas, kad jos iki šiol neapsidraudusios, nes kol kas pasyvūs aktyviai įstatymo rengime dalyvavę ir savo pozicijas gynę draudikai", - ketvirtadienį privalomojo civilinio draudimo klausimams skirtoje konferencijoje teigė Valstybinio medicininio audito inspekcijos direktorė Ramunė Navickienė.
Pasak jos, kompensacijų dėl aplaidaus medikų darbo ir šiais metais patirtos žalos sveikatai pacientai galės reikalauti nepriklausomai nuo to, spės įstaiga iki nelaimės apsidrausti privalomuoju draudimu ar ne.
"Naujojo įstatymo naudą pajus ir medikai, ir pacientai, - tikino R. Navickienė. - Rizikingą darbą dirbantys gydytojai galės ramiau jaustis, o dėl medikų aplaidumo nukentėjusiems pacientams, kuriuos tenkins susitarimas dėl kompensacijos su įstaiga, nebereikės varstyti teismų durų ir leisti pinigų advokatams".
Sveikatos apsaugos viceministras Rimantas Šadžius pabrėžė, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pacientas turėjo tik vieną kelią gauti kompensaciją už patirtą žalą - kreiptis į teismą. Dabar nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo galės kreiptis tiesiai į Sveikatos priežiūros įstaigą arba, jeigu ja nepasitiki, - į draudimo kompaniją.
Pagal įstatymą ligonių skundus pavesta nagrinėti ir Sveikatos apsaugos ministerijoje suburtai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai. Ateinančią savaitę patvirtinus jos įstatus, skundai bus nagrinėjami ikiteismine tvarka.
"Per 30 dienų neapskųstas komisijos sprendimas įsigalios, o nustatytas žalos dydis įstaigai bus privalomas", - pabrėžė R. Šadžius.
Viceministras neneigė, kad paciento žalos atlyginimo įstatyme yra spragų. Ypač daug visuomenės priekaištų sulaukė griežtai reglamentuota pacientų duomenų apsauga.
Pasak R. Šadžio, dėl to teks Seimui teikti įstatymo pataisų projektą - detaliau parašyti, kokiais atvejais ir kam bus galima teikti informaciją apie ligonį be raštiško jo sutikimo.
"Dabar, formaliai žiūrint, net vaikas turėtų pasirašyti sutikimą, kad apie jo buvimą ligoninėje būtų pranešta tėvams. Kyla klausimas, į kurį įstatymas neatsako - iki kokio amžiaus mes tuo vaiku neturėtume pasitikėti, jei jis nenori matyti tėvų?", - klausė ministras.
Kol nepriimtos įstatymo pataisos, prašomi teikti informaciją apie ligoninėse ieškomą žmogų medikai, viceministro nuomone, turėtų vadovautis protingumo kriterijumi, o valstybės institucijos - stiprinti dingusių žmonių paieškos sistemos darbą.
Šalyse, kur ši sistema veikia, žmonės patys neskambinėja į ligonines ieškodami artimųjų, nes informacija apie pacientus telefonu neteikiama. Tai jų prašymu daro policija, kitos pagalbos tarnybos. "Šitaip turėtų būti ir pas mus, bet kol kas nėra", - apgailestavo viceministras.
Paskaičiuota, kad sveikatos priežiūros įstaigų privalomajam civilinės atsakomybės draudimui 2005 metais prireiks apie 16 mln. litų.
ELTA