Iki 2012 metų Lietuvoje numatoma užtikrinti visų šalies vaikų gerovę - sukurti jiems sąlygas gyventi visavertį gyvenimą šeimoje, aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, apsaugoti nuo visų formų smurto, išnaudojimo, gauti tinkamą sveikatos priežiūrą, užtikrinti mokymosi galimybes.

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, svarbiausia kuriant vaiko gerovės strategiją yra užtikrinti visų valstybės, savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei vietos bendruomenės bendradarbiavimą. Tuomet paslaugos vaikams ir šeimai taptų lengvai prieinamos.

Trečiadienį SADM teikiamą Vaiko gerovės valstybės politikos strategiją ir jos įgyvendinimo 2005-2012 metų priemonių plano projektą svarstys Vyriausybė. Strategijos priemonių įgyvendinimui iš valstybės ir savivaldybių biudžetų numatoma skirti 21 mln. litų.

"Tai pirmasis visas mūsų valstybės gyvenimo sritis aprėpiantis dokumentas, kuris konkrečiomis priemonėmis apibrėš valstybės politiką vaikų gerovės atžvilgiu iki 2012 metų. Šioje strategijoje išskyrėme institucijų ir organizacijų tarpžinybinės veiklos skatinimą, vaikui ir šeimai reikalingų paslaugų tinklo kūrimą, įstatyminės bazės tobulinimą, statistinės informacijos apie vaikus, vaiko gerovės tyrimų stebėsenos tobulinimą, specialistų, dirbančių vaiko teisių apsaugos srityje, kvalifikacijos kėlimą", - sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė.

Jos teigimu, šiuo metu švietimo, sveikatos, socialinės ir psichologinės paslaugos šeimai ir vaikams yra nepakankamai išplėtotos, be to - brangsta.

Vaiko gerovės strategija numato priemones, skirtas stiprinti šeimą, didinti tėvų atsakomybę už vaikų priežiūrą, mažinti globojamų vaikų skaičių.

Taip pat žadama sukurti tokias sąlygas, kuriomis vaikas nebūtų diskriminuojamas dėl savo tėvų socialinės kilmės, specialių poreikių ar religijos, kurti palankią teisinę, ekonominę ir institucinę aplinką, taip sudarant galimybes vaiko tėvams tinkamai pasirūpinti vaiku.

Ypatingą dėmesį numatoma skirti kompleksinei pagalbai tėvams iki vaiko gimimo ir po jo, kol vaikas pradės lankyti mokyklą, įtraukiant vaiko ankstyvąjį ugdymą, dieninę priežiūrą, sveikatos priežiūrą ir paramą pačiai šeimai, ypač kaimo vietovėse gyvenančioms šeimoms.

Iki 2006 metų SADM žada parengti vaiko globos sistemos reorganizavimo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių planą, kuriuo būtų įtvirtintas vaiko globos šeimoje prioritetas. Iki 2012 metų planuojama sukurti ir įgyvendinti vieningą globėjų ir įvaikintojų rengimo sistemą.

Atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, Lietuvoje numatoma sukurti institucinę šeimos ginčų sprendimo mediacijos sistemą, kurios pagrindinis tikslas - padėti šeimoms spręsti konfliktus dar iki teismo.

Žadama parengti Nacionalinę smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programą, ištirti galimą vaikų ekonominį išnaudojimą, išanalizuoti nukentėjusio vaiko apklausos baudžiamojo proceso metu praktiką.

2004 metų pradžioje vaikai Lietuvoje sudarė 22,5 proc. visų šalies gyventojų. Statistikos departamento duomenimis, tuo metu Lietuvoje gyveno 775,2 tūkst. vaikų, o per pastaruosius ketverius metus vaikų skaičius mažėjo vidutiniškai po 26 tūkst. kasmet.

2003-iaisiais šalyje gimė 30,6 tūkst. vaikų, arba 3,48 proc. daugiau negu 2002 metais, o tūkstančiui gyventojų teko 8,9 gimusiojo.

Šių metų sausį Vyriausybė pritarė Nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos priemonėms 2005-2013 metais.

ELTA