Lietuva "pirmauja" Europos Sąjungoje (ES) pagal mažiausiai formaliai ir neformaliai besimokančių suaugusiųjų skaičių.
Europos Komisija (EK) paskelbė palyginamąją 2003-iųjų "Eurostat" statistiką, rodančią, kad per pastaruosius 12 mėnesių 42 proc. 25-64 metų amžiaus žmonių ES dalyvavo bet kokiuose formaliuose valstybiniuose ir neformaliuose (visų kitų formų) mokymuose.
Lietuva tarp jų yra ketvirtoje nuo pabaigos vietoje - šalyje mokęsi buvo 28 proc. suaugusių, mažiau - tik Ispanijoje (25 proc.), Graikijoje (17 proc.) ir Vengrijoje (12 proc.).
Pagal neformaliai besimokiusių bedarbių skaičių Lietuva kartu su Lenkija užima antrąją nuo pabaigos vietą - kiekvienoje šalyje mokėsi vos 4 proc. bedarbių, mažiau buvo tik Italijoje (2 proc.).
Tačiau Lietuva kartu su Latvija užima antrąją vietą pagal besimokiusių moterų skaičių, palyginti su besimokiusiais vyrais. Lietuvoje ir Latvijoje mokėsi 8 procentiniais punktais daugiau moterų nei vyrų (Lietuvoje - 32 proc. moterų ir 24 proc. vyrų). Pagal šį rodiklį šalis lenkė tik Airiją, joje besimokančių moterų skaičius 9 procentiniais punktais viršijo vyrų.
Lietuvoje neformaliai mokėsi vos 10 proc. dirbančių žmonių, 4 proc. bedarbių, o duomenų apie pensinio amžiaus gyventojų mokymąsi iš viso nėra.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, mažiausiai linkę mokytis nekvalifikuoti, žemesnį išsilavinimą turintys suaugusieji. Beveik visi - 93 proc. - baigę pradinę ar pagrindinę mokyklą suaugusieji visiškai nieko nebesimoko. Iš turinčių vidurinį ir aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą visiškai nesimoko 40 proc. suaugusiųjų.
Daugiausia suaugusiųjų mokėsi Austrijoje (89 proc.), Liuksemburge ir Slovėnijoje (po 82 proc.), Danijoje (80 proc.) ir Suomijoje (77 proc.). Daugiausia neformaliai besimokiusių bedarbių buvo Danijoje (41 proc.), Jungtinėje Karalystėje (26 proc.), Austrijoje ir Suomijoje (po 25 proc.). Bendrai ES mokosi 41 proc. moterų ir 43 proc. vyrų.
ELTA