Tyrimo metu buvo apklausti 1002 šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų amžiaus. Respondentų buvo klausiama, ar jie palankiai vertintų įsivaizduojamą situaciją - penktadieniais sutrumpinti darbo dieną, kurią nors kitą savaitės dieną dirbant ilgiau. Pasirodo, lietuviams galimybė turėti ilgesnę poilsio atkarpą tikrai patiko.
"Ilgesnio savaitgalio" idėją "labai palankiai" ir "greičiau palankiai" įvertino 51,6 proc., neutraliai 24,9 proc. apklaustųjų, dar 6,4 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų neturėjo apie tai nuomonės. Prieš galimybę "susitrumpinti" paskutinę savaitė darbo dieną pasisakė tik 17,1 proc. šalies gyventojų, griežtai prieš vos 4,9 proc.. Tarp šalies vyrų trumpesnės darbo dienos penktadienį priešininkų buvo mažiau nei 15 procentų, o daugiau prieš tokį pasiūlymą pasisakė 36 45 metų kartos žmonės.
"Spinter" tyrimo rezultatai rodo, kad darbo savaitės pertvarkymo šalininkų yra kiek daugiau tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, didžiųjų miestų gyventojų, jaunimo ir pagyvenusių žmonių, netgi vedusių žmonių ir namų šeimininkių. Nuo respondento pajamų noras keisti darbo tvarką nepriklauso.
Sociologai pastebi, kad pastarąjį dešimtmetį Europoje tobulėjant laisvalaikio planavimo įpročiams, atsiranda naujos nerašytos savaitgalio planavimo tradicijos. Vakarų šalyse (Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitur) darbuotojas gali paprašyti darbdavio ilgesnio savaitgalio nuo ketvirtadienio iki pirmadienio už kurį atidirba kitomis dienomis. Kitose šalyse (Austrijoje, Skandinavijoje) dažna tradicija penktadieniais darbą baigti anksčiau, už tai atidirbant kurią nors dieną savaitės viduryje.
Šaltinis: BNS pranešimai spaudai